Plokščiosios kirmėlės

Plokščiosios kirmėlės


APIBRĖŽIMAS

Plokščiosios kirmėlės (lot. Platyhelminthes) – bestuburių gyvūnų tipas. Tai daugialąsčiai gyvūnai, turintys dvišalę kūno simetriją. Gyvena jūrose ir gėluose vandenyse, o taip pat dirvoje. Apie 80 procentų plokščiųjų kirmėlių yra parazitai.


EPIDEMIOLOGIJA

Žmogus apsikrečia valgydamas nepakankamai gerai nuplautas žalias daržoves, uogas, kurios buvo laistomos srutomis, vaisius, gerdamas užterštą vandenį, per nešvarias rankas. Kirmėlinėmis ligomis dažniausiai užsikrečia vaikai iki 15 metų, nes jie stokoja higienos įgūdžių, nors pasitaiko atvejų kai serga ir suaugusieji.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Žmogaus organizme gali parazituoti keliolika rūšių apvaliųjų ir plokščiųjų kirmėlių. Jos, gyvendamos virškinamajame trakte, pasisavina maisto medžiagas ir išskiria savo gyvybinės veiklos produktus. Visa tai neigiamai veikia žmogaus organizmą – atsiranda ligos požymių. Kirmėlės yra labai vislios, per parą subrendusi kirmėlė gali išskirti iki 200 000 kiaušinėlių. Dalis jų su išmatomis patenka į aplinką – dirvožemį (kai jis yra tręšiamas žmogaus ekskrementais).

Labiausiai paplitę parazitai: nematodai- apvaliosios kirmelės ir cestodai- plokščiosios kirmelės. Jos sukelia ligas, vadinamas helmintozėmis.

Kaspinuočiai yra plokščiosios kirmėlės. Žmogaus organizme gali parazituoti kelių rūšių kaspinuočiai. Svarbiausi jų yra žuvinis arba platusis, jautinis, kiaulinis, šuninis (echinokokas), mažasis. Paprastai kaspinuočiai per savo gyvenimo ciklą – nuo kiaušinio iki kirmino – pakeičia net kelis tarpinius šeimininkus, kol pasiekia galutinį. Žmogus atskirų kaspinuočių gyvenimo cikluose gali būti tarpinis (šuniniam kaspinuočiui), galutinis (žuviniam, jautiniam, mažajam kaspinuočiams) arba ir galutinis, ir tarpinis (kiauliniam kaspinuočiui) šeimininkas.

Žuvinis kaspinuotis (Diphyllobothrium latum), sukeliantis difilobotriozę, yra stambiausias iš visų kaspinuočių. Jo ilgis siekia iki 10-20 metrų. Parazituoja žmogaus, šuns, katės žarnyne. Žmogaus organizme jis gali išgyventi iki 30 metų.
Užsikrečiama suvalgius žalios ar nepakankamai keptos žuvies, kurioje buvo parazito lervų. Sergantis žmogus aplinkinių neužkrečia.
Jautinis kaspinuotis (Taeniarchynchus saginatus), sukeliantis teniarinchozę, parazituojantis žmogaus plonojoje žarnoje, siekia iki 5-10 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia suvalgęs žalios ar blogai paruoštos jautienos, kurioje buvo parazito lervų.
Mažasis kaspinuotis (Hymenolepis nana), sukeliantis himenolepidozę, būna 1-3 metro ilgio. Jis formuojasi be tarpinių šeimininkų. Užsikrečiama nuo užsikrėtusio žmogaus, kuris su išmatomis išskiria parazito kiaušinių. Dažniau užsikrečia vaikai.
Kiaulinis kaspinuotis (Taenia solium), sukeliantis teniozę, būna 1,5-2 metrų ilgio. Žmogus užsikrečia kaspinuočio lervomis valgydamas žalią ar nepakankamai termiškai apdorotą kiaulieną, kurioje yra parazito lervų. Jei žmogus užsikrečia kiaulinio kaspinuočio kiaušiniais (pvz., iš aplinkos arba kai žarnyne yra kaspinuotis ir vemiant jo kiaušinių patenka į skrandį), jis kaspinuočiui tampa tarpiniu šeimininku. Šiuo atveju su kraujo tėkme kirmino užuomazgų patenka į įvairius organizmo audinius. Žmogaus raumenyse, odoje, smegenyse išauga kaspinuočio lervų – cisticerkų ir tada jis suserga pavojinga liga – cisticerkoze.
Šuninio kaspinuočio (Echinococcus granulosus) galutinis šeimininkas yra šuo, o žmogaus organizme jis bręsta tik iki lervos stadijos. Užsikrečiama nuo sergančio gyvūno. Parazito kiaušiniai ypatingame apvalkale (vadinami onkosferomis) per žarnyno sienelę patenka į kraujo tėkmę ir nunešami dažniausiai į kepenis, rečiau į plaučius ar kitus organus. Pradeda augti gyvybinga lerva, kuri formuoja didelio diametro pūsles.

Distomatozė - tai yra grupė plokščiųjų kirmėlių sukeltų ligų, kurios pažeidžia tulžies takus, virškinamąjį kanalą arba bronchus. Dažniausiai ligą sukelia Fasciola hepatica. Šis parazitas išplitęs visame pasaulyje. Labai daug jo randama Egipte, Irane, Argentinoje. Suaugęs parazitas būna daugelio žinduolių, ypač avių ir jaučių, intrahepatinis arba ekstrahepatinis įnamis. Jų kiaušinėliai išskiriami su išmatomis, išorės aplinkoje virsta miracidija. Pastarąją praryja tarpinis šeimininkas – moliuskas Galba Truncatula, gyvenantis šiltuose vandenyse. Žmogus užsikrečia valgydamas užkrėstus kirmėlės lervomis augalus, augančius paupiuose. Žmogaus organizme lervos netenka apvalkalėlio, patenka į dvylikapirštę žarną, praduria jos sienelę ir kepenų kapsulę. Vėliau jos apsistoja tulžies latakuose ir subręsta per 3 mėnesius po užsikrėtimo. Žmogaus organizme kirmėlės gyvena 3–5 metus. Apsikrėtimas šia liga būna sezoninis, dažnai grupinis.


KLINIKA

Kirmėlių sukeltos ligos požymiai priklauso nuo to, kokiomis kirmėlėmis užsikrėsta ir kaip gausiai užsikrėsta, ar užsikrėtimas vyksta nuolat. Dažniausi bendri kirmėlinės ligos požymiai:

  • pablogėja vaiko apetitas, sumažėja svoris;
  • vaikas greitai pavargsta, atsiranda nepastovi nuotaika, pasidaro irzlus, nervingas, gali sutrikti miegas;
  • skundžiasi galvos svaigimu ir skausmu;
  • pablogėja atmintis, pradeda blogiau mokytis;
  • kamuoja įvairaus intensyvumo, trukmės pilvo skausmai;
  • viduriavimas gali kaitaliotis su vidurių užkietėjimu;
  • kai kurių kirmėlių (pvz., Askaridžių) invazijos gali pasireikšti alerginėmis reakcijomis, kosuliu, sukelti komplikacijas (pvz., žarnyno nepraeinamumą), o spalinukių - stiprų niežėjimą apie išangę.

Žmonės, kurių žarnyne parazituoja kaspinuočiai, skundžiasi pykinimu, vėmimu, pilvo skausmu, vidurių užkietėjimu ar viduriavimu, su išmatomis išeinančiomis kirmino dalimis (nareliais), alkio jausmu, mažėjančia kūno mase, nuovargiu, silpnumu, galvos svaigimu, sumažėjusiu darbingumu, kartais traukuliais.
Poodžio cisticerkozei būdingi minkšti mazgai po oda, kurie žuvus lervai kalkėja, tampa kieti ir skausmingi. Smegenų cisticerkozei būdingi galvos skausmai, vėmimas, kartais traukuliai, paralyžiai.
Echinokokozės eiga dažnai besimptomė. Iki pirmųjų požymių atsiradimo gali praeiti iki 20 metų. Echinokoko pūslių dažniausiai randama kepenyse, plaučiuose, rečiau – galvos smegenyse, kauluose. Kepenų echinokokozei būdingas sunkumo jausmas, skausmas po dešiniuoju šonkauliu. Echinokoko pūslei supūliavus, pasireiškia kepenų pūliniui, latakų uždegimui būdingų požymių. Pūslei plyšus, išsivysto alerginė reakcija ar net anafilaksinis šokas. Plaučių echinokokozei būdingas krūtinės skausmas, kosulys, dusulys, atsikosėjimas krauju.

Distomatozė: praėjus 4 savaitėms po užsikrėtimo atsiranda bendras silpnumas, raumenų skausmai ir virškinamojo kanalo sutrikimai. Kartu būna ūminio hepatito požymių: skausmai po dešiniuoju šonkaulių lanku, čiuopiamos padidėjusios kepenys, kartais gelta, sulysimas. Galimi alerginiai požymiai: urtikarinis bėrimas, ryškus dermografizmas, niežulys. Negydant per 2–3 mėn. šie simptomai praeina, bet lieka angiocholito, cholecistito požymiai arba net kepenų dieglių, colica hepatica, simptomai. Kartais kepenų dieglių, colica hepatica, būna pirmasis ligos požymis, jei yra besimptomė ligos pradžia. Kai kada ši liga imituoja kepenų vėžį ar kepenų pūlinį.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas, išklausęs jūsų nusiskundimus, nukreips jus tyrimams, nes paprastai pagal simptomus ne visada galima pasakyti kokia tai kirmėlinė liga. Diagnozė paprastai nustatoma pagal laboratorinių tyrimų rezultatus. Tyrimai yra paprasti, atliekama išmatų mikroskopija. Pagal parazitų kiaušinių rūšį ir nustatoma diagnozė bei skiriamas specifinis gydymas.

Tiriamos ligonio išmatos, kur randama kaspinuočio dalių – narelių. Kiekvienos kaspinuočio rūšies nareliai turi ypatumų. Tiriant išmatas pro mikroskopą, randama kaspinuočio kiaušinių. Kraujo tyrimas parodo mažakraujystę, padidėjusį eozinofilų skaičių. Echinokoko pūslės gali būti nustatomos tiriant organizmą rentgeno spinduliais, ultragarsu, atliekant tam tikras serologines reakcijas su ligonio krauju, taip pat tiriant pūslės tūrį.


GYDYMAS

Kirminų naikinimas (dehelmintizacija) atliekama ligoninėje. Rekomenduojamas skystas, lengvai virškinamas maistas. Paskutinį kartą valgoma prieš 3 valandas iki vaistų vartojimo. Vakare ligoniui duodama vidurius laisvinančių vaistų, kitą rytą daroma valomoji klizma. Nevalgius duodama kelminio paparčio ekstrakto kapsulių. Po 1-2 valandų duodama vidurius laisvinančių vaistų, vėliau vėl daroma valomoji klizma. Kirminams naikinti taip pat vartojami vaistai nuo kirmėlių (pvz.: prazikvantelis, niklozamidas, teniozei gydyti dar gali būti vartojamas mebendazolis).


PROFILAKTIKA

  • Žuvinio kaspinuočio profilaktikai privalomai tiriami žuvies pramonės darbuotojai, šalia vandens telkinių gyvenantys žmonės, tikrinama žuvis, būtinas teisingas žuvies apdorojimas.
  • Jautinio kaspinuočio profilaktikai svarbu išaiškinti sergančiuosius, stebėti juos 6 mėnesius po gydymo. Turi būti atliekamos sanitarinės raguočių mėsos ekspertizės, mėsa tinkamai termiškai apdorojama.
  • Mažojo kaspinuočio profilaktikai tiriami vaikai, ikimokyklinių įstaigų personalas, sergančiojo šeimos nariai. Būtina laikytis asmens higienos taisyklių.
  • Kiaulinio kaspinuočio profilaktikai svarbu išaiškinti sergančiuosius, juos stebėti 6 mėnesius po gydymo. Taip pat atliekama sanitarinė kiaulienos ekspertizė. Mėsą būtina apdoroti termiškai.