Pleuritas

 

APIBRĖŽIMAS

Pleuritas – krūtinplėvės (pleuros) uždegimas, kurį sukelia mikroorganizmai (dažniausiai tuberkuliozės bakterijos, pneumokokai arba stafilokokai), patekę į krūtinplėvę per kraują, limfą, arba iš gretimų organų, nuodingi medžiagų apykaitos produktai (pvz., esant uremijai), krūtinės trauma. Pleuritas dažniausiai prasideda, sergant plaučių tuberkulioze ir uždegimu, reumatu.


EPIDEMIOLOGIJA

Skystis pleuros ertmėje kasdien pasaulyje diagnozuojamas vidutiniškai 1 mln. ligonių. Jo gali atsirasti dėl pleuros, plaučių ar kitų, ne plaučių, organų patologijos – žinoma apie 100 pleuros skysčio priežasčių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pleura – plaučius dengiantis dangalas. Jį sudaro 2 sluoksniai tarp kurių yra ertmė, vadinama pleuros ertme. Pleuritas – paprastai yra virusinė infekcija, tačiau jį taip pat gali sukelti pneumonija, krūtinės ląstos trauma, perikardo širdies gleivinės uždegimas, kraujo krešuliai plaučiuose, o retesniais atvejais ir plaučių vėžys. Pleuritas pasireiškia kai dviejų sluoksnių pleura tampa paraudusi ir atsiradus jų uždegimui. Tuomet plaučiai plečiasi ir trukdo kvėpuoti. Tai gali sukelti aštrius kvėpavimo skausmus.

Pleuritas gali būti daugelio kitų ligų komplikacija. Dažniausios priežastys, kai skystis kaupiasi pleuros ertmėje:

  • infekcija (pleuritas atsiranda sergant plaučių uždegimu, tuberkulioze);
  • sutrikusios plaučių kraujotaka ir limfotaka (įvairios būklės, kurios sukelia stazę plaučiuose, plaučių arterijos trombinė embolija);
  • inkstų ligos;
  • kepenų cirozė;
  • navikinis pleuros lapelių pažeidimas (plaučių vėžys, kitų organų vėžio metastazės, pleuros mezotelioma);
  • pleuros lapelių vientisumo pažeidimas dėl traumos;
  • imuninis pleuros lapelių uždegimas (sisteminės jungiamojo audinio ligos, vaskulitai);
  • ūmus pankreatitas.
  • Pleurito klasifikacija:
  • Skiriami šie pleurito tipai:
  • Eksudacinis pleuritas- tai įvairių ligų sukelta būklė, pasireiškianti pleuros lapelių uždegimu ir/ ar skysčio susikaupimu pleuros ertmėje. Skystis gali būti su arba be kraujo priemaišos;
  • Sausasis pleuritas – tai pleuros pažeidimas, kai negaminamas pleuros skystis ir vyrauja pleuros lapelių trintis;
  • Pūlinis pleuritas – pleuros ertmėje kaupiasi pūliai.

Pleuritas gali būti ūmios arba lėtinės eigos. Taip pat klasifikuojama ir pagal pleurito lokalizaciją plaučių atžvilgiu.


KLINIKA

Sergant pleuritu, ligoniui pakyla temperatūra, jam silpna, pablogėja apetitas, skauda krūtinę, prakaituojama, kosima. Skysčiui kaupiantis ertmėje, lapai atsiskiria vienas nuo kito, ir skausmas sumažėja arba visiškai pranyksta. Susikaupus daugiau skysčio, jis pažeidžia plaučių audinį, tarpusienio organus, ligonis ima dusti, deformuojasi krūtinės ląsta. Po ligos dažnai lieka krūtinplėvės sąaugų.

Yra žinomos dvi pleurito formos, – eksudacinis ir sausasis.

  • Eksudacinis pleuritas dažnai būna tuberkuliozinės-alerginės kilmės, tačiau ši liga gali būti ir kaip pneumonijos arba reumato padarinys. Susirgimas paprastai prasideda nepastebimai: iš pradžių temperatūra gali būti neaukšta, bet palaipsniui vis labiau didėja silpnumas, atsiranda dusulys, sunkumas ir skausmai krūtinėje.
  • Sausasis pleuritas – tai pleuros reakcija pneumonijos, gripo, tuberkuliozės, atvejais, taip pat – esant pleuros uždegimui, kada joje susidaro fibrinozės apnašos bei atsiranda nedidelis kiekis išskyrų į pleurinės ertmės vidų. Ligos pradžioje netikėtai atsiranda aštrus duriantis skausmas šone, stiprėjantis gilaus įkvėpimo metu ir kosint. Kūno temperatūra gali būti ir normali arba nežymiai padidėjusi.


DIAGNOSTIKA

Gydytojas pagrindinius pokyčius jau nustato klinikinio tyrimo metu. Toje vietoje, kur yra susikaupę skysčio nesigirdi alsavimo klausant stetostkopu. Gali girdėtis specifinis pleuros trynimosi garsas.
Pirmiausia atliekama krūtinės ląstos rentgenograma, kuri parodo skysčio buvimą aplink plaučius. Tyrimą patikslina kompiuterinė tomograma. Taip pat ją atlikus galima nustatyti, ar nėra kitos plaučių ligos, kuri sukėlė pleuritą. Pagal kompiuterinę tomografą sudėtingesniais atvejais galima parinkti pleuros punkcijos vietą.
Pleuros ertmės ultragarsas padeda nustatyti net ir nedidelį skysčio kiekį pleuros ertmėje. Šiuo tyrimu galima pamatyti prasidedančias komplikacijas. Pleuros ertmės ultragarso metu pažymima pleuros ertmės punkcijos vieta. Jis labai svarbus, kai skysčio nėra daug, yra sąaugų, padidėjusios kepenys ar blužnis, ligonis nutukęs, yra diafragmos paralyžius.


GYDYMAS

Šlapiasis pleuritas gydomas ligoninėje dėl galimų komplikacijų pavojaus (galimas supūliavimas). Pleurito gydymo tikslas – pašalinti skysčius (jei jų yra) pleuros ertmėje, sudaryti pleuros ertmėje neigiamą spaudimą, išplėsti plautį. Esant infekciniam pleuritui gydyti skiriami antibiotikai. Antibiotikų rūšis ir dozė parenkama individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas. Sergant pleuritu atliekama pleuros ertmės punkcija – ištraukiamas skystis iš pleuros ertmės. Tam tikrais atvejais, atliekamas pleuros ertmės drenavimas. Jis tęsiamas tol, kol skystis pasidaro šviesiai gelsvos spalvos ir jo išsiskiria mažiau kaip 50 ml per parą. Jei drenavimas neefektyvus atliekama pleuros dekortikacija – pašalinamos fibrozinės apnašos ir sąaugos.


PROFILAKTIKA

Svarbu laiku ir tinkamai gydyti ligas, galinčias sukelti pleuritą. Stengtis gyventi sveikai (nerūkyti, grūdiniti organizmą, laikytis tinkamo darbo ir poilsio režimo, bei asmens higienos taisyklių).