Plaučio abscesas

Plaučio abscesas

 

APIBRĖŽIMAS

Plaučių abscesas – tai dėl infekcijos atsiradęs plaučių audinio pažeidimas, kuris formuoja ertmę, pripildytą pūlių. Absceso dydis gali būti įvairus – nuo kelių milimetrų iki kelių centimetrų. Dažniausiai susidaro vienas pūlinys, rečiau – daugiau. Tai lokalus infekcinės kilmės destrukcinis plaučio parenchimos pažeidimas.


EPIDEMIOLOGIJA

Abscesas gali atsirasti esant alkoholizmui, blogai burnos priežiūrai, kai laiku netaisomi dantys (burnoje kaupiasi įvairūs mikroorganizmai), esant sąmonės sutrikimams, imunodeficitinei būklei (pvz., po vėžio chemoterapijos), vartojant narkotikus, badaujant, sergant cukriniu diabetu, nervų sistemos ligomis, lėtinėmis plaučių ligomis (bronchektazėmis, emfizema), bronchui užsikimšus naviku ar svetimkūniu.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pūlinys (pūlynas), (abscessus) – griežtai apribotas pūlių (tai yra, nekrozavusių audinių, bakterijų, leukocitų) susitelkimas, gali būti kiekviename audinyje, organe. Būna metastaziniai abscesai – infekcija nukeliauja iš kito uždegiminio židinio limfos arba kraujo takais, nusilpus organizmo rezistentiškumui (taip dažniausia susidaro giluminiai abscesai). Dar vienas giluminių abscesų šaltinis – užleisti negydyti pūlingi parenchiminių organų uždegimai, kai organizmas,negalėdamas infekcijos sunaikinti, ją apriboja (negydant pneumonijos, susiformuoja plaučių abscesas, dėl meningito – smegenų, trūkus uždegimiškam apendiksui – periapendikuliarinis). Taigi, absceso sandara yra tokia: viduje – pūlių užpildyta ertmė; ją apsupa granuliacinis audinys – tai organizmas stengiasi, šią ertmę užpildyti, bet nesugeba įveikti pūlių pasipriešinimo; išorėje abscesą riboja ir neleidžia išplisti jungiamojo audinio kapsulė.

Plaučių pūliniai susidaro, kai nusilpsta imunitetas. Sukėlėjai priklauso nuo priežasties, dėl kurios atsirado pūlinys. Plaučių pūlinį sukelia įvairūs mikroorganizmai, dažniausiai Staphylococcus aureus, Streptococcus pyogenes, Klebsiella pneumoniae, Pseudomonas aeruginosa, Eschrichia coli, Bacteroides ir kt. Mikroorganizmai į plaučius patenka iš viršutinių kvėpavimo takų (ypač iš burnos ir nosiaryklės), su krauju (pvz., sergant ausies uždegimu, gimdos gleivinės uždegimu) ar iš šalia esančių organų (pvz., iš pleuros, sergant pūlingu pleuritu). Dažniausiai plaučių pūlinys susidaro sergant plaučių uždegimu. Liga gali prasidėti į kvėpavimo takus patekus svetimkūniui, sužeidus krūtinės ląstą ar plaučius.

Pagal klinikinių simptomų pasireiškimą plaučių abscesai skirstomi į ūmius ir lėtinius. Jei simptomai pasireiškia 1 mėn. ir ilgiau, toks abscesas laikomas lëtiniu.

Dažniausiai, iki 80 proc., plaučių abscesas būna pirminis, t. y. išsivystęs dėl plaučių parenchimos paþeidimo, paprastai pneumonijos ar aspiracijos, kuomet pacientas yra nesąmoningas, pvz.: epilepsijos priepuolis ar sąmonės prislopinimas alkoholiu, vaistais, bendrinės nejautros, komos metu. Plaučių abscesai dažnai susiję su peridontinėmis ligomis. Antrinis plaučių abscesas susiformuoja dėl sistemio imunosupresinio susirgimo, pvz., septinio kraujagyslinio embolo dėl dešinės širdies endokardito, po organų transplantacijos, bronchogeninės karcinomos.

Dažniausiai pūlinys pratrūksta į bronchą ir jo turinys (pūliai) iškosimi. Susidaro ertmė, pripildyta skysčio ir oro, kuri dažniausiai visiškai išsivalo ir sustraukia. Kartais gali plisti infekcija toliau į plaučius. Retai pūliniai pratrūksta į pleuros ertmę ir pūliai ten išteka sukeldami empiemą ir piopneumotoroksą. Tada ligonio būklė labai pablogėja.


KLINIKA

Liga prasideda ūmiai, bendra sergančiojo būklė yra sunki. Ligonis skundžiasi kosuliu – pradžioje kosulys būna sausas, vėliau atkosti daug (iki kelių šimtų mililitrų) tirštų, geltonai žalsvos spalvos, dvokiančių skreplių. Skrepliuose gali būti kraujo priemaišų. Ligonį gali varginti krūtinės skausmas, karščiavimas (kūno temperatūra gali siekti 39°C ir daugiau) su šaltkrėčiu, padažnėjęs kvėpavimas. Būdingi bendro negalavimo reiškiniai – nuovargis, silpnumas, apetito stoka, gausus prakaitavimas, nemiga ir pan. Plaučių pūlinio eigoje išskiriamos dvi fazės. Pirmoji – kai plaučių pūlinys neatsivėręs į bronchą. Fazė trunka kelias dienas, būdingas karščiavimas. Antroji – plaučių pūlinys atsivėręs į bronchą. Fazė trunka 2-4 savaites. Tuomet ligonio būklė ženkliai pagerėja – sumažėja temperatūra, išnyksta bendro negalavimo reiškiniai, ligonis iškosti daug pūlingų dvokiančių skreplių.


DIAGNOSTIKA

Svarbiausi diagnostiniai tyrimai yra krūtinės ląstos rentgenograma ir kompiuterinė tomograma, kur matomi ertminiai dariniai su skysčiu. Padarius kraujo tyrimus nustatomas padidėjęs leukocitų skaičius, uždegimo žymenys. Bronchoskopija atliekama, kai neaiški diagnozė ar įtariamas plaučių vėžys. Skreplių tyrimas neturi didelės diagnostinės reikšmės.


GYDYMAS

Gydymo efektyvumas priklauso nuo savalaikio, tinkamai parinkto antibiotikų kurso. Antibiotikų rūšis ir dozė parenkami individualiai, atsižvelgiant į ligos eigą, simptomus, ligonio amžių, imuninę būklę, kitas ligas. Plaučių pūlinio gydymui skiriami antibiotikų deriniai. Vartojami plataus veikimo spektro penicilinai (pvz., ampicilinas, amoksicilinas), makrolidai (pvz., eritromicinas, klaritromicinas), linkozaminai (pvz., klindamicinas), nitroimidazoliai (pvz., metronidazolis). Antibakterinio gydymo trukmė gali siekti 6-8 savaites (gydymas tęsiamas tol, kol išnyksta ertmė plaučiuose arba kol ertmė ištuštėja). Ligos pradžioje vaistai skiriami į veną.

PROFILAKTIKA

Svarbiausias plaučių pūlinio profilaktikos priemonės: ankstyvas ir adekvatus plaučių ligų gydymas; burnos ertmės ir viršutinių kvėpavimo takų infekcijos židinių šalinimas; sveikas gyvenimo būdas, organizmo grūdinimas.