Placentos pirmeiga

PLACENTOS PIRMEIGA


APIBRĖŽIMAS

Placentos pirmeiga – tai patologinis placentos prisitvirtinimas apatiniame gimdos segmente, kuomet placenta visiškai ar iš dalies dengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Toks placentos prisitvirtinimas yra dažna kraujavimo antroje nėštumo pusėje priežastis.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Placentos pirmeiga būna apie 0,5 proc. nėščiųjų.

 

LIGOS ATSIRADIMAS IR PRIEŽASTYS

Pagrindinė placentos pirmeigos priežastis- distrofiniai gimdos gleivinės pokyčiai ir (ar) sutrikusi kraujotaka apatinėje gimdos dalyje. Taip gimdos gleivinė gali pakisti po abortų, savaiminių persileidimų, gimdos išgrandymų, gimdos gleivinės uždegimo (endometrito), pogleivinių (submukozinių) miomų ir kt. Tada apvaisintas kiaušinėlis implantuojasi apatiniame gimdos segmente arba aukščiau – gimdos kūne, tačiau dėl nepakankamų mitybos sąlygų choriono gaureliai vystosi didesniame plote, kuris apima apatinį gimdos segmentą ir net vidinius gimdos kaklelio žiomenis. Pirmakartėms nėšiosioms placentos pirmeigos priežastis gali būti infantiliška gimda ar paties apvaisinto kiaušinėlio nepilnavertiškumas. Vis dėlto, dažniausiai placentos pirmeigos priežastis yra nežinoma, tačiau išskiriami tam tikri rizikos faktoriai:   daug gimdymų, buvusi cezario pjūvio operacija, didelė placenta (pvz., daugiavaisis nėštumas).

Pagal tai, kiek placenta uždengia vidinius gimdos kaklelio žiomenis, skiriama:

-Visiška placentos pirmeiga- placenta pilnai dengia vidinius gimdos kalelio žiomenis;

-Dalinė (kraštinė, šoninė) placentos pirmeiga- kai atstumas tarp placentos krašto ir vidinių gimdos kaklelio žiomenų yra mažiau kaip 2 centimetrai.

 

KLINIKA

Pagrindinis ligos simptomas yra kraujavimas, kuris prasideda staiga, be skausmo ir, rodos, be priežasties. Kraujavimas gali būti stiprus nuo pat pradžių ar nestiprus ir tik kartkartėmis sustiprėjantis. Kraujavimas prasideda, kai placentos kraštas atsidalina nuo gimdos sienelės. Atsiskyrimo mechanizmas aiškinamas taip: nėštumo pabaigoje atsiranda nesmarkūs sąrėmiai, kurių moteris nejaučia. Tačiau šių sąrėmių metu išsitempia apatinė gimdos dalis ir, tempiantis gimdos sienelei, placenta pradeda po truputį atsiskirti nuo jos. Iš atsivėrusių tarpgaurelinių ertmių placentos buvusio prisitvirtinimo vietoje pradeda kraujuoti.  Tačiau kraujavimas gali prasidėti ir  dėl tiesioginių manipuliacijų makštyje, pvz., lytinių santykių metu ar gydytojui atliekant tyrimą pro makštį. Dažniausiai kraujuojama antroje nėštumo pusėje. Net 50 proc. placentos pirmeigos atvejų randama netaisyklinga vaisiaus padėtis. Gausus kraujavimas gali sukelti sunkias komplikacijas motinai- hemoraginį šoką, gimdos pašalinimą, mirtį, o vaisiui- neišnešiotumą, perinatalinę mirtį, nukraujavimą. Ištyrus nėščiąją, nustačius patologiją ir nuolat stebint gydytojui, nėštumas vystosi normaliai. Esant teisingai nėštumo priežiūrai, parinkus tinkamą nėštumo užbaigimo būdą, nei moters, nei vaisiaus sveikata nenukenčia.
 

DIAGNOSTIKA

Jeigu nėščioji ima kraujuoti antrojoje nėštumo pusėje, ji turi nedelsiant kreiptis pas gydytoją . Diagnozė nustatoma remiantis nėščiosios skundais; klinika (matuojamas nėščiosios arterinis kraujospūdis, pulsas, kvėpavimas, netekto kraujo kiekis); išoriniu akušeriniu tyrimu (vertinama vaisiaus padėtis, pirmeigė dalis, santykis su motinos mažuoju dubeniu); vaisiaus būklės vertinimu (akušeriniu stetoskopu klausomi širdies tonai, užrašoma kardiotokograma). Diagnozę patvirtina  ultragarsinio tyrimo duomenys. Ultragarsinis tyrimas gali būti atliekamas ir pro pilvo sieną., ir pro makštį, tačiau tiksliausiai diagnozė nustatoma atlikus ultragarsinį tyrimą pro makštį. Jau pirmo profilaktinio nėščiųjų ultragarsinio tyrimo  metu (16-18 nėštumo savaitę) galima diagnozuoti placentos pirmeigą. Kraujuojanti iš makšties moteris netiriama pro makštį, nes tai gali sustiprinti kraujavimą eant placentos pirmeigai. Atliekamas bendras kraujo tyrimas: dažnai randamas sumažėjęs hemoglobino ir eritrocitų kiekis (mažakraujystės požymiai).
 

GYDYMAS

Prasidėjus kraujavimui ir esant placentos pirmeigai moteris stacionarizuojama į akušerijos skyrių. Ultragarsiniu tyrimu patvirtinama diagnozė ir pasirenkama gydymo taktika atsižvelgiant į kraujavimo intensyvumą, nėštumo dydį ir vaisiaus brandumą. Tačiau jei gręsia pavojus moters gyvybei, skubiai atliekama cezario pjūvio operacija, neatsižvelgiant į nėštumo dydį. Taikomos priemonės atstatyti netekto kraujo kiekį- skysčių infuzijos į veną, kraujo perpylimai. Jei kraujavimas nėra gausus, o nėštumas- neišnešiotas, moteriai skiriams gulimas lovos rėžimas, skiriami tokolitikai (vaistai, kurie slopina gimdos veiklą), ir gliukokortikoidai tam, kad subrandinti vaisiaus plaučius (tikslinga skirti nuo 24 iki 34 nėštumo savaitės). Beveik visais placentos pirmeigos atvejais saugiausia yra cezario pjūvio operacija, natūralus gimdymas rekomenduojamas išimtiniais atvejais.

 

PROFILAKTIKA

Reikia vengti abortų, gimdos išgrandymų (geriau vartoti kontraceptines priemones – konjuguotus geriamuosius hormoninius kontraceptikus, barjerinės apsisaugojimo priemones – prezervatyvus, spermicidus į makštį prieš lytinį aktą), laiku gydyti lytinių organų uždegimines ligas, kitus vidaus organų susirgimus.