Placentos atsiskyrimas

Placentos atsiskyrimas


APIBRĖŽIMAS

Ankstyvas placentos atsiskyrimas – tai normaliai prisitvirtinusios placentos atsidalijimas nuo gimdos sienelių iki vaisiaus užgimimo. Normaliai placenta nuo vidinės gimdos sienos atsiskiria gimdymo pabaigoje, po to, kai gimsta vaisius ir susitraukia ištuštėjusi gimda.


EPIDEMIOLOGIJA

Ankstyvas placentos atsiskyrimas pasitaiko 0,5–1,8 proc. nėščiųjų, apie 50 proc. atvejų placenta prieš laiką atsidalija nėštumo metu.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Priešlaikinio normaliai prisitvirtinusios placentos atsiskyrimo priežastys yra netiesioginės ir tiesioginės. Netiesioginė priežastis yra pažeistos nėščiosios organizmo kraujagyslės. Tai sukelia visos ligos, dėl kurių kraujagyslės pasidaro trapios, padidėja jų sienelių pralaidumas. Daugeliu atvejų ankstyvo placentos atsiskyrimo etiologija išlieka neaiški. Tiesioginės priežastys yra pilvo traumos (pvz., smūgis į moters pilvą, pilvo trauma autoavarijos metu). Ankstyvą placentos atsiskyrimą skatinančios priežastys:

  • ankstyvas placentos atsiskyrimas ankstesnių nėštumų metu;
  • lėtinė ar nėštumo sukelta hipertenzija, preeklampsija;
  • kraujagyslių nepakankamumas ar pažeidimas (cukrinis diabetas, kolagenozė, įgimta trombofilija);
  • įgimta hipofibrinogenemija;
  • gimdos anomalijos ir augliai (miomos);
  • daugkartinis gimdymas;
  • vyresnis nėščiosios amžius;
  • rūkymas;
  • narkotikų vartojimas (ypač kokaino);
  • chorionamnionitas;
  • trumpa virkštelė;
  •  staigus pertemtos gimdos vidinio tūrio sumažėjimas.

Gali būti dalies placentos ankstyvas atsiskyrimas arba visos placentos ankstyvas atsiskyrimas.

KLINIKA

Dėl ankstyvojo placentos atsiskyrimo moteriai dažniausiai atsiranda šių komplikacijų: gimdos apopleksija ir pogimdyminis kraujavimas, hemoraginis šokas, DIKS, inkstų ir smegenų išemija, hipofizės išeminė nekrozė, mirtis; vaisiui ir naujagimiui – perinatalinė žūtis (iki 67 proc.), neišnešiotumas, augimo sulėtėjimas, anemija.

Klinikiniai požymiai:

  • kraujavimas per makštį (apie 80 proc. atvejų) ar vidinis kraujavimas (retroplacentinė hematoma);
  • ūminis, stiprus pilvo skausmas;
  • gimdos skausmingumas;
  • dažni gimdos susitraukimai, tarp jų gali išlikti padidėjęs gimdos tonusas;
  • vaisiaus hipoksijos požymiai;
  • hipovoleminis šokas;
  • kraujo krešėjimo sutrikimai.


DIAGNOSTIKA

Ultragarsinio tyrimo jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant ankstyvą placentos atsiskyrimą, yra mažas, tačiau šį tyrimą reikia atlikti, kad būtų nustatyta, ar kraujavimo priežastis nėra placentos pirmeiga. Diagnozę patvirtina po gimdymo randamas tvirtai prie placentos motininio paviršiaus prilipęs kraujo krešulys.


GYDYMAS

Taktika priklauso nuo įtariamo ankstyvo placentos atsiskyrimo dydžio, moters ir vaisiaus būklės, nėštumo laiko bei komplikacijų. Įtarus ankstyvą placentos atsiskyrimą, nėščioji skubiai hospitalizuojama (C lygio rekomendacija), stebimos ir vertinamos moters gyvybinės funkcijos (arterinis kraujo spaudimas (AKS), širdies susitraukimų dažnis (ŠSD), diurezė, esant galimybei – pulsoksimetrija), stebima vaisiaus būklė, vertinamas gimdos tonusas (registruojama kardiotokograma), atliekamas ultragarsinis tyrimas (atmesti placentos pirmeigą, įvertinti vaisiaus dydį), laboratoriniai tyrimai (klinikinis kraujo tyrimas, kraujo grupės ir rezus faktoriaus (Rh D), kraujo krešumo rodiklių nustatymas, kraujo tapatumo mėginio atlikimas prieš hemotransfuziją), sutapatinama ir rezervuojama 2–4 vnt. eritrocitų masės.


PROFILAKTIKA

Svarbu dar iki nėštumo koreguoti aukštą arterinį kraujospūdį (jei sergate hipertonine liga), cukrinį diabetą, gydyti skydliaukės, inkstų ir kitas organizmo ligas. Nebūtinai priešlaikinis placentos atsiskyrimas kartojasi kitų nėštumų metu, – kiti nėštumai gali praeiti normaliai.