Peritonitas

PERITONITAS


APIBRĖŽIMAS

Peritonitas – tai pilvaplėvės uždegimas. Tai yra infekcinė ir intoksikacinė liga, paveikianti ne tik pilvaplėvę ir jos organus, bet ir viso organizmo gyvybines funkcijas. Pilvaplėvė kloja pilvo ertmės paviršių ir dengia daugumą pilvo organų. Jos plotas yra 1,5-2 m².

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Peritonitas gali būti pirminis arba antrinis. Pirminis peritonitas būna retai,  tuomet infekciją sukelia su krauju atkeliavę pneumokokai ar kiti streptokokai iš plaučių, esant pneumonijai. Kur kas dažnesnis antrinis peritonitas, kurį sukelia virškinamojo trakto mikrobai, patekę prakiurus sienai ar tapus laidžiai mikrobams. Dažniausia antrinio peritonito priežastis – ūminis apendicitas, tulžies pūslės akmenligė, ūminis cholecistitas, ūminis pankreatitas, gastroduodeninių opų perforacijos, žarnų trauminiai sužalojimai ir kt.

Taip pat peritonitas gali būti vietinis, kuomet infekcija apima tik tam tikrą pilvaplėvės sritį, arba totalinis, kuris pažeidžia visą pilvaplėvę.

Mikrobų invazija į pilvaplėvės ertmę sukelia organizmo reakciją -aktyvinamos imunologinės organizmo gynimosi sistemos. Progresuojantis peritonitas labai pažeidžia imunines sistemas ir jei procesas nesustabdomas, organizmo apsigynimo jėgos išsenka. Grėsminga peritonito komplikacija – sepsinis ar hipovoleminis šokas.

 

KLINIKA

Dažniausia peritonitas pasireiškia pilvo skausmu. Skausmas gali prasidėti pamažu (kuomet peritonitas prasideda dėl pilvo organų uždegimo) arba ūmiai (įvykus organo perforacijai). Kuomet skausmas atsiranda dėl organų perforacijos, jam būdingas plitimas iš konkrečios vietos kol galiausiai skausmas apima visą pilvą. Skausmas gali plisti ir į pečius, nugarą, paprastai sustiprėja judant, vėliau gali pradėti silpnėti (tai rodo ligos progresavimą ir komplikacijų atsiradimą). Skaumą lydi apsauginis pilvo sienos raumenų įsitempimas, kuomet pilvas tampakietas kaip lenta. Įsitempimas, kaip ir skausmas, progresuojant ligai gali silpnėti. Ligai progresuojant, prasideda žarnų nepraeinamumas, kuris pasireiškia dujų ir išmatų susilaikymu, pilvo išpūtimu. Žarnose ir skrandyje kaupiantis skysčiui, ligonis gali pradėti žagsėti ar net vemti žarnų turiniu.

Peritonitui taip pat būdingi paaštrėję ligonio veido bruožai, sausas su apnašomis liežuvis, dažnas pulsas, aukšta kūno temperatūra, o jei yra prasidėjęs šokas, sergantieji tampa neramūs, kliedi, gali būti mieguisti.

 

DIAGNOSTIKA

Ankstyva peritonito diagnostika yra ypatingai svarbi dėl gresiančių, gyvybei pavojingų komplikacijų. Diagnostikai svarbi ligos istorija, atidus ligonio stebėjimas, laboratorinių ir aparatinių tyrimų duomenys. Svarbiausi diagnostiniai tyrimai – teigiamas Bliumbergo simptomas(pamažu ir atsargiai įspaudžiant pirštus į pilvo gilumą patologinio židinio srityje, ligonis nejaučia labai stipraus skausmo. Staiga atitraukus pirštus, įspausta pilvo siena greitai išsilygina, priesieninė pilvaplėvė pasitrina į vidaus organus, ir atsiranda stiprus diegiantis sk.), pilvo rentgenologinis tyrimas (stebimas laisvas oras pilvo ertmėje) ir ultragarsinis tyrimas. Papildomi duomenys gaunami atlikus kompiuterinę tomografiją, angiografiją, magnetinio rezonanso tomografiją. Tačiau neretai iki operacijos taip ir nepavyksta tiksliai nustatyti diagnozės, kuri paaiškintų ir peritonito priežastį. Peritonitą reikia diferencijuoti nuo kitų ligų, sukeliančių pilvo skausmą, vėmimą, pilvo pūtimą: pielonefrito, ūmaus mechaninio žarnų nepraeinamumo, pankreatito, kolito ir kt.

 

GYDYMAS

Sergantis ūmiu peritonitu gali būti gydomas konservatyviai ir chirurgiškai, tačiau pagrindinis gydymo metodas – chirurginis. Stengiamasi išoperuoti kuo ankščiau, nes taip sumažinama sunkių komplikacijų atsiradimo rizika. Operacijos metu atliekamas pilvo pjūvis, atveriama pilvo ertmė, likviduojama peritonitą sukėlusi priežastis, iš pilvo ertmės išvalomi pūliai, patekęs žarnų turinys ir galiausiai pilvo ertmė užsiuvama. Konservatyviai gydant ligonį, priklausomai nuo ligonio būklės, atliekamos įvairios procedūros: esant kvėpavimo nepakankamumui, pradedama dirbtinė plaučių ventiliacija; pasireiškus inkstų nepakankamumui-skiriami diuretikai, jei nepagerėja – taikoma hemodializė; kraujotakos sutrikimas koreguojamas tirpalais į veną ir t.t. Labai svarbi gydymo dalis esant peritonitui yra antibiotikų terapija, kuri skiriama nuo 5 iki 8 dienų.

 

PROFILAKTIKA

Riziką susirgti peritonitu galima sumažinti laiku gydant pilvo organų ligas, nelaukiant kol išsivystys komplikacijos. Jeigu įtariate peritonitą, nedelsdami pradėkite gydymą ligoninėje.