Parotitas. Parotitinė infekcija

PAROTITAS


APIBRĖŽIMAS

Parotitinė infekcija (kiaulytė, epideminis parotitas) - ūminė siteminė virusinė infekcija, pažeidžianti įvairius liaukinius ir centrinės nervų sistemos audinius. Dažniausiai pažeidžiamos seilių liaukos, kasa, rečiau galvos smegenų dangalai, lytinės liaukos, periferiniai nervai, inkstai.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Epideminiu parotitu dažniausiai suserga 5 – 10 metų vaikai, tačiau liga pasireiškia ir vyresniems. Paaugliai bei jauni suaugusieji šia liga serga sunkiau nei vaikai. Naujagimiai ir kūdikiai iki 6 mėn. ja neserga, nes turi imunitetą, įgytą iš motinos.Vaikai nuo 6 mėn. iki 2 metų epideminio parotito virusu užsikrečia retai, kartais jie serga seroziniu meningitu, o kitos ligos formos pasitaiko labai retai. Dažniausiai serga miestų vaikai darželiuose ir pirmosiose mokyklų klasėse, sergama paprastai žiemą ir pavasarį. Persirgusieji kiaulyte įgyja pastovų imunitetą.Virusas gana atsparus išorinėje aplinkoje: kambario temperatūroje gali išlikti iki keturių dienų, tačiau greitai žūsta, paveiktas ultravioletinių spindulių ar dezinfekuojančių medžiagų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Sukėlėjas- Paramyxogrupės virusas. Žmogus yra vienintelis epideminio parotito viruso šaltinisUžsikrėtusiojo seilėse virusų atsiranda jau inkubacinio periodo pabaigoje, jų būna ligos metu.Kiaulytė perduodama oro-lašeliniu keliu ar tiesioginio kontakto metu. Sukėlėjas į organizmą patenka pro nosies ir burnos gleivinę, čia vyksta pirminis viruso dauginimasis. Pasidauginę virusai patenka į kraują ir išnešiojami po visą organizmą. Dažniausiai virusai pažeidžia seilių liaukas, kasą, rečiau galvos smegenų dangalus, lytines liaukas, periferinius nervus, inkstus.Nuo epideminio parotito mirštama labai retai, mirtys pasitaiko virusui sukėlus smegenų dangalų uždegimą (meningitą) ar smegenų uždegimą (encefalitą).

 

KLINIKA

Kiaulytės inkubacinis periodas svyruoja nuo 11 iki 25 dienų, dažniausiai 15-18 dienų. Liga prasideda karščiavimu, temperatūra pakyla  iki 38-39 °C, bet ji gali būti subfebrili arba normali. Atsiranda ryklės, galvos skaumas, skausmingumas kramtant, ryjant, sutinsta vienos ar abiejų pusių paausiai. Patinimas pakelia ausies kaušelį, išplinta prieš jį ir už jo, taip pat į skruostus bei kaklą.Kita pusė patinsta po kelių valandų arba kelių dienų.Oda apie patinusias liaukas įtempta, neparaudusi, pačios liaukos mažai skausmingos, tačiau valgant aštrų, sūrų maistą skausmas sustiprėja. Patinimas didėja 3-4 dienas, paskui 3-4 dienas mažėja ir išnyksta. Kartais gali būti pažandinių ir paliežuvinių liaukų uždegimas (patinsta pažandė). Seilių liaukų latakų angos būna paraudusios, paburkusios. Po 3-7 dienų temperatūra palaipsniui krinta, atslūgsta patinimas, gerėja savijauta bei apetitas, ir ligonis greitai sveiksta. Beveik visada sergant parotitine infekcija padidėja kasos fermentų aktyvumas, tačiau kliniškai ryškus pankreatitas (jo metu ligonius vargina pilvo skusmai, vėmimas, viduriavimas) nėra dažnas. Daugumai ligonių pankreatitas praeina per 3 – 7 dienas. Pavojingesnė komplikacija- viruso sukeltas meningitas (smegenų dangalų uždegimas). Tuomet pakyla kūno temperatūra, vargina stiprūs galvos skausmai, ligoniai dažnai vemia. Labai retai būna virusinis encefalitas (smegenų uždegimas).Pubertetiniame periode berniukai pirmos savaitės pabaigoje kartais suserga orchitu (20-25%). Paprastai pažeidžiama vienos pusės sėklidė. Tuomet ligoniui vėl pakyla temperatūra, patinsta ir skauda sėklidę. Mergaitės retai suserga oforitu (kiaušidžių uždegimu).


DIAGNOSTIKA

Gydytojas kiaulytę paprastai diagnozuoja remdamasis paciento nusiskundimais ir objektyvaus tyrimo duomenimis. Ypač svarbus požymis yra paausinės liaukos pabrinkimas.Norint pavirtinti diagnozę, laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai rutiniškai neatliekami. Parotitinio meningito diagnostikai atliekamas likvoro (smegenų skysčio) tyrimas.

 

GYDYMAS

Nėra specifinio parotito gydymo, todėl gydoma tik simptominėmis gydymo priemonėmis. Ligonis turi gulėti, kol karščiuoja ir yra patinusios seilių liaukos. Jeigu siaulių liaukos labai patinusios, ligoniams reikėtų vartoti daugiau skysčių, minkštesnio, lengvai kramtomo arba skysto, bet pakankamai kaloringo maisto.Burną galima skalauti ramunėlių nuoviru.Esant skausmui ir karščiavimui – temperatūrą ir skausmą mažinantys medikamentai. Kai yra orchitas, dedami kompresai, kapšelis parišamas suspensorijumi, o skausmams malšinti skiriamas kodeinas. Jei sėklidės yra labai patinusios ir skausmingos, gydoma kortikosteroidais (4-5 dienas), tuomet sumažėja patinimas ir skausmingumas. Jeigu ligonis nuolat vemia- skiriama intraveninė skysčių infuzija.

 

PROFILAKTIKA

Pagrindinė parotitinės infekcijos profilaktikos priemonė- skiepijimas gyvąja susilpninta viruso vakcina. Kiaulytės vakcina skiepijama kartu su tymų ir raudonukės vakcinomis kombinuota vakcina, vadinama MMR (pagal anglų k. measles, mumps, rubella – tymai, kiaulytė, raudonukė). Šia vakcina vaikai skiepijami du kartus: antraisiais gyvenimo metais ir 6–7 metų amžiaus.Kaip ir visų kitų gyvų virusų vakcinų, kiaulytės vakcina neskiepijama asmenims su sutrikusia imuninės sistemos funkcija.

Sergantis parotitu 9 – 11 dienų nuo seilių liaukų patinimo negali grįžti į mokymo įstaigą ar kitą kolektyvą.