Parodontozė

Parodontozė


APIBRĖŽIMAS

Parodontozė - tai lėtinė infekcinė dantenų liga. Paprastai ji vystosi lėtai ir neskausmingai daugelį metų, o pastebima tik tada, kai jau nebeįmanoma išsaugoti dantų. Parodontozė prasideda paviršiniu dantenų uždegimu.


EPIDEMIOLOGIJA

Anksčiau parodontozė buvo laikoma senyvo amžiaus žmonių liga, o dabar ja serga ir jauni žmonės. Šia liga dažniausiai suserga nusilpę asmenys, sergantys lėtiniu gastritu, cukralige, dėl C vitamino trūkumo, netaisyklingo sąkandžio. Taip pat šiai ligai išsivystyti turi netinkamai nešiojami arba blogai pritaikyti dantų protezai ir kt.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Periodontą sudaro dantenos, danties šaknies aplinkiniai audiniai, žandikaulio dantinė atauga. Šis audinių kompleksas yra labai stiprus, nes kramtymui reikia didelės jėgos. Maistą kramtant, parodontą nuolat veikia didelė jėga.

Uždegimą sukelia bakterijos, esančios kietose dantų apnašose. O tokios apnašos susiformuoja tose vietose, kurių nepasiekia dantų šepetėlis. Jas įmanoma pašalinti tik valant dantis specialiu siūlu. Nenuvalytos apnašos nuolatos kaupiasi tarp dantų ir dantenų ir ilgainiui suformuoja vadinamąsias “kišenes”. Jų susikaupimo vietose vyksta nuolatinis uždegiminis procesas, todėl atšlyja dantenos ir apsinuogina danties kaklelis, o vėliau - ir šaknies viršūnėlė. Dantis pradeda klibėti, ir galop iškrenta.

Dažniausiai suserga nusilpę asmenys, sergantys lėtiniu gastritu, cukralige, kepenų ciroze, skrandžio opa, avitaminoze, reumatoidiniu artritu, seilių sekrecijos sutrikimu, hormoniniais sutrikimais,esant netaisyklingam sąkandžiui. Taip pat parodontozė gali išsivystyti ir netinkamai nešiojant ar blogai pritaikius dantų protezus, šią ligą gali paskatinti rūkymas, piktnaudžiavimas alkoholiu. Retais atvejais periodonto ligos gali būti genetiškai nulemtos.

Parodontozė prasideda nepastebimai. Sunku kramtyti kietesnį maistą, kraujuoja dantenos, burnoje atsiranda nemalonus kvapas. Laikui bėgant liga progresuoja, iš dantenų paspaudus pasirodo pūlių. Dantys kaklelio srityje pradeda apsinuoginti, ima judėti ir kristi. Virš dantenų ir po jomis susitelkia nuosėdos. Galiausiai apmiršta pulpa (danties minkštimas), suyra priedančio audiniai ir pro juos į organizmą lengviau gali patekti bakterijos, įvairūs baltymų irimo produktai, kurie sukelia įvairias komplikacijas, sutrikdo vidaus organų veiklą.

Negydant parodontozės, uždegimą sukėlusi infekcija gali paplisti po visą organizmą, gali pažeisti širdį, sąnarius, vidaus sekrecijos liaukas bei kitus organus. Manoma, kad parodontozės priežastis yra nepakankamas dantenų aprūpinimas krauju. Ypač sunkiais atvejais tai sukelia atrofiją ir dėl to iškrenta dantys.


KLINIKA

Parodontozės simptomai:

  • akmenų susidarymas ant dantų
  • atsiradusios dantų kišenės
  • klibantys dantys
  • kraujuojančios ir skaudančios dantenos
  • pūliuojančios dantenos
  • nemalonus burnos kvapas
  • dantenų spalvos pokyčiai
  • dantenų paburkimas
  • dantenų krašto atsitraukimas
  • dantenų konsistencijos pakitimai

DIAGNOSTIKA

Parodontozė diagnozuojama apžiūrėjus dantenas: jos paburkusios, paraudusios, jas palietus - kraujuoja.


GYDYMAS

Ankstyvoji parodontozės stadija lengvai išgydoma. Tereikia pakeisti įpročius, pakoreguoti mitybą, išmokti teisingai valyti dantis bei dantenas ir reguliariai lankytis pas stomatologą. Progresuojančią parodontozę gali išgydyti tik gydytojas, nes būtina nuvalyti kietas dantų apnašas ir pašalinti susiformavusias kišenes.

Pirmiausia reikia pašalinti kietas ir minkštas dantų apnašas, nupoliruoti apnuoginto danties šaknies paviršių ir priešuždegiminėmis medžiagomis apdoroti susidariusias dantenų kišenes. Po šių procedūrų dantenos pamažu sugrįš į normalią būseną. Ypač sunkiais atvejais galima taikyti chirurginius gydymo metodus pašalinant labiausiai pažeistus dantis. Taip pat labai svarbi uždegimą malšinanti bei antimikrobinė terapija, preparatai, stiprinantys dantų audinį ir bendras organizmo stiprinimas.


PROFILAKTIKA

Parodontozės išvengti padeda kruopšti ir reguliari burnos priežiūra. Kasdien susidarančios apnašos yra minkštos ir lengvai pašalinamos valant dantis. Jų nepašalinus ilgesnį laiką jos greit sukietėja ir virsta dantų akmenimis. Reikia ne rečiau kaip du kartus per dieną valytis dantis ir tarpdančius, vengti saldumynų ir valgyti vitaminingą maistą.
Reiktų susirūpinti, jei apžiūrinėdami dantis ar liesdami juos liežuviu pamatysite ar pajusite, kad dantys gruoblėti ar juos dengia kietos rusvos apnašos. Taipogi, jei skauda dantenas ar jos pradeda kraujuoti valant dantis.