Parkinsono liga

PARKINSONO LIGA


APIBRĖŽIMAS

Parkinsono liga yra neurodegenaracinė liga, pavadinta gydytojo Jameso Parkinsono garbei, nes jis pirmasis 1817 metais aprašė pacientų, sergančių „drebančiuoju paralyžiumi“ simptomus.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Parkinsono liga yra santykinai dažna, serga apie 1,4 proc. asmenų, vyresnių nei 55 metų. Vyrai ir moterys serga vienodai dažnai. Apie 80 proc. ligonių serga idiopatine Parkinsono liga, o 13 proc. ligoniu serga antriniu parkinsonizmu, kurį sukelia toksinės medžiagos, traumos, augliai, insultai, kai kurie vaistai. 7 proc. ligoniams parkinsonizmas yra kitų neurodegeneracinių ligų sindromas. Apie 5 proc. ligonių suserga iki 40 metų amžiaus-  tai juvenilinis parkinsonizmas.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos atsiradimo priežastys nėra aiškios, tačiau mokslininkai atskleidžia paveldėjimo, imuninių pokyčių, toksinų (mangano, gyvsidabrio, CO), pesticidų, galvos smegenų traumų, rūkymo įtaką ligai atsirasti.

Ligos pagrindą sudaro dopaminerginės sistemos pakitimai. Dėl galvos smegenyse esančios struktūros – juodosios medžiagos- degeneracinių pokyčių vystosi neuromediatoriaus dopamino trūkumas. Sumažėjus dopamino kiekiui, santykinai padidėja acetilcholino kiekis. Tai pat svarbų vaidmenį vaidina ir glutamato bei kitų neuromediatorių metabolizmo sutrikimai.

 

KLINIKA

Parkinsono liga sergantiems ligoniams pasireiškia trijų būdingų simptomų derinys: tremoras, bradikinezija ir rigidiškumas. Tremoras (drebėjimas) paprastai pasireiškia rankose ramybės metu, išnyksta miegant. Bradikinezija pasireiškia judesių funkcijos sutrikimu – specifine smulkių žingsnelių eisena, veido mimikos išnykimu, smulkia rašysena, lygsvaros sutrikimais. Rigidiškumas – galūnių sustingimas, kuris stiprėja lankstant galūnę, pastebimas vadinamasis „dantračio fenomenas“ (lenkiant galūnę ji pradeda trūkčioti lyg dantratis). Ligoniams sutrinka ir vegetacinės funkcijos – atsiranda seilėtekis, sutrinka šlapinimasis, lytinė funkcija, užkietėja viduriai.

 

DIAGNOSTIKA

Parkinsono ligos diagnostikai specifinių testų nėra. Ankstyvoje stadijoje diagnozuoti ligą gali būti sunku. Šeimos ar kitas gydytojas, įtaręs Parkinsono ligą, turi nukreipti ligonį neurologo konsultacijai, nes, be kita ko, svarbu nustatyti ir galimas kitas, specifinio gydymo reikalaujančias ar net potencialiai gyvybei grėsmingas pasireiškusių simptomų priežastis, pvz., galvos smegenų naviką.

Diagnostika remiasi pagrindiniais klinikiniais simptomais – tai drebėjimas, judesių sulėtėjimas ir pasunkėjimas, sukaustymas, o pačiai Parkinsono ligai itin būdinga asimetrinė simptomų pradžia ir geras atsakas į specifinius (levodopos) preparatus.


GYDYMAS

Liga pradedama gydyti medikamentais tik tuomet, kai simptomai trukdo asmens kasdieninę ar darbinę veiklą. Efektyviausi yra levodopos preparatai. Paprastai skiriami sudėtiniai levodopos preparatai (levodopa ir karbidopa ar benserazidas). Tačiau vaistų ilgalaikis vartojimas sukelia komplikacijas, šalutinius reiškinius, gydymo efektyvumas laikui bėgant mažėja. Todėl jauniems asmenims (iki 65 metų) gydymas pradedamas sintetiniais dopamino agonistais (bromokriptinu, pramipeksoliu, amantidinu).

Kartu su levodopa skiriami ir neuroprotekcinį poveikį turintys MAO-B inhibitoriai, COMT inhibitoriai.

Gydant Parkinsono ligą svarbūs ir fiziniai pratimai, masažas, logopedinė terapija.

 

PROFILAKTIKA

Efektyvių profilaktikos priemonių nėra.

Ligoniams patariama:

1. Kasdien mankštintis. Kasdienė mankšta didina ištvermingumą ir gerina savijautą. Jei kūnas nuolat dreba ir tai vargina, atsipalaiduokite, giliai įkvėpkite ir iškvėpkite. Vaikščiodami stipriau kilnokite kojas ir mosuokite rankomis, stovėdami galvą laikykite iškeltą. Norėdami apsisukti eikite ratu. Jeigu kojos sustingo, prispauskite kulnus prie grindų, stovėkite ir žiūrėkite tiesiai, neatsiloškite, tada pasirinkite taikinį ir eikite tiesiai į jį.

2. Jei sunku rašyti, rinkitės didelį rašiklį. Kartkartėmis pamankštinkite ranką.

3. Jei dažnai griūvate, pašalinkite iš kelio kilimėlius ir kitas kliūtis kojoms. Prieš atsikeldami iš lovos arba nuo kėdės, stabtelėkite minutę sėdėdami. Jei pajutote, kad svaigsta galva, sustokite arba atsisėskite.

4. Dėvėkite drabužius, kuriuos patogu apsirengti.

5. Stiprinkite veido judesius kalbėdami, balsu skaitydami.

6. Valgykite pasidėję indus ant neslystančio patiesalo, naudokite maisto smulkintuvą, kad nereikėtų pjaustyti peiliu. Valgykite mažais kąsniais, gerai sukramtykite, atsargiai rykite. Dažnai užsigerkite. Valgykite laiku, tuo pačiu metu. Nurykite seiles prieš įsidėdami maisto į burną.