Otosklerozė

Otosklerozė

 

APIBRĖŽIMAS

Otosklerozė –  tai liga, kai ausies vidinėse struktūrose susidaro patologinio kaulinio audinio židiniai, kurie apima klausos kauliukus, juos fiksuoja ir pablogėja klausa. Dažniausiai pasireiškia abipusiu, rečiau vienpusiu prikurtimu.


EPIDEMIOLOGIJA

Tai nėra dažnas susirgimas. Otoskleroze dažniau serga moterys, o ligonių amžius gali būti labai įvairus. Gali susirgti senoliai, o gali - kelių ar keliolikos metų vaikai. Tada šią ligą vadiname jaunatvine otoskleroze. Otosklerozė - nereta liga, bet, žinoma, ne tokia dažna, kaip angina ar sinusitai. Per metus operuojame daugiau nei 100 ligonių iš visos Lietuvos.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Paprastai nuo garso impulsų kilpeles pagrindas ima judeti, ir kai ji liečia ovalujį langelį, garsas perduodamas tiesiai į vidinės ausies perilimfą. Otosklerozės atvėju aplink kilpelės pagrindą susiformuoja sklerozinis audinys, taigi ji tampa nejudri. Taip stabdomas mechaninis garso perdavimas.

Tikslios ligos priežastys galutinai nėra išaiškintos. Manoma, kad otosklerozė yra paveldima, tačiau suserga ne visi, turintys paveldimą polinkį sirgti šia liga. Ligą dažniausiai provokuoja medžiagų apykaitos sutrikimai bei hormoniniai pokyčiai organizme, ypač lytinio brendimo, nėštumo metu. Tipiška ligos pradžia yra  klausos pablogėjimas po gimdymo. Ši liga yra dažnesnė moterims ir ja dažniausiai susergama 20-40 gyvenimo metais.

Pažengusios otosklerozės židiniai perauga į vidinę ausį ir gali sukelti laipsnišką neurosensorinį prikurtimą. Kuo aukštesnio tono girdimas ūžesys, tuo didesnė tikimybė, kad liga pažeidė ir klausos nervą.


KLINIKA

Dažnai vienintelis ligos požymis yra prikurtimas. Palaipsniui prastėja klausa iš pradžių viena, o vėliau ir kita  ausimi.  Nors  dažniausiai  liga prasideda nuo prikurtimo viena ausimi,  didžiąja dauguma atvejų ankščiau ar vėliau pablogėja klausa ir kita ausimi. Prikurtimas dažniausiai būna žemų dažnių garsams. Dažniausiai prikurtimas atsiranda palaipsniui ir lėtai progresuoja, gali  mažai keistis net dešimtmečiais, tačiau kartais klausa stipriai sutrinka  labai greitai, per kelis mėnesius. Kartais klausa geresnė  triukšmingoje aplinkoje. Dažnai   kartu su prikurtimu išryškėja ir garso suvokimo sutrikimai, t.y. kai asmuo girdi, tačiau nesugeba suprasti žodžių prasmės. Daugiau nei 80% pacientų vargina žemas ūžesys, kuris apibūdinamas įvairiai (lapų šlamėjimas, jūros ošimas, ir pan.) ir gali būti labai varginantis.  Jei   sergant  otoskleroze yra kartu pažeistas ir klausos nervas, ūžesys būna intensyvesnis. Labai retai otoskleroze sergančius ligonius vargina nestiprus galvos svaigimas.


DIAGNOSTIKA

Ši liga diagnozuojama remiantis būdingais nusiskundimais. Diagnozę patvirtina specifiniai kamertoniniai testai bei  akustinės impedansometrijos tyrimas. Gana dažnai kartu su klausos kauliukų pažeidimu sergantiems otoskleroze pažeidžiama ir klausos nervo funkcija, tuomet audiometriškai bus fiksuojamas ir garsą pravedančios ir garsą suvokiančios sistemos pažeidimas. Tokių ligonių simptomatika (ūžesys, kalbos suvokimo sutrikimas) dažniausiai būna ryškesnė, o gydymo prognozė – blogesnė.


GYDYMAS

Klausos kauliukų judesiai yra visiškai atnaujinami, tačiau ši liga savo besivystančiais kalkėjimo židiniais gali paliesti ir vidinę ausį, todėl tam tikras klausos susilpnėjimas gali išlikti. Operuodami pašaliname vieną iš ligos sukeltų simptomų, bet ne pačią ligą. Pacientas ir toliau serga ausų skleroze, bet jam grąžinamas gebėjimas girdėti.


PROFILAKTIKA

Profilaktikos priemonės išlieka bendros: vengti stresų, triukšmingos aplinkos. Po klausos atkūrimo operacijos padidėja akustinės traumos rizika, ausis tampa jautresnė garsui.