Osteomielitas

Osteomielitas


APIBRĖŽIMAS

Osteomielitas – tai bakterijų sukelta infekcinė kaulo liga. Tai kaulų čiulpų uždegimas, kuris kartais išplinta ir į kaulą bei ankaulį. Ligai pasireikšti įtakos gali turėti imuniteto ypatybės, sukėlėjų virulentiškumas, patekusių bakterijų kiekis, peršalimai, traumos, persirgtos kitos ligos, vitaminų stoka ir pan.


EPIDEMIOLOGIJA

Didesnį polinkį sirgti osteomielitu turi labai maži vaikai, labai seni žmonės, ypač turintys pragulų, taip pat žmonės, sergantys cukriniu diabetu, ateroskleroze, tie, kuriems atliekamos hemodializės (susidaro galimybė bakterijoms patekti į kraują) ar sąnarių protezavimo, kaulų sutvirtinimo plokštelėmis ar vinimis operacijos.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Osteomielitai skirstomi į:

  • Hematogeninį, kai infekcija patenka iš infekcinio židinio, galinčio būti bet kurioje organizmo vietų (įvairūs pūliniai, sinusitas, ausų uždegimas ir pan.).
  • Trauminį, kai infekcija patenka per atviras žaizdas, traumas ar operacijas.

Dažniausias ligos sukėlėjas - auksinis stafilokokas (S. aureus), bet retai galimi ir kiti sukėlėjai. Uždegimas dažniausiai apima ilguosius kaulus (šlaunikaulis, blauzdikaulis, žastikaulis).

Kaulų čiulpai supūliuoja, per kelias diena pūliai prasiskverbia po ankauliu, vėliau gali supūliuoti ir aplinkiniai minkštieji audiniai - raumenys, poodinis sluoksnis. Po dviejų savaičių, sutrikus kaulo mitybai gali atitrūkti kaulo fragmentas - sekvestras. Gali formuotis fistulė - angelė, atsiverianti į odą. Per ją sunkiasi pūliai.
Naujagimių osteomielitas vystosi daug greičiau. Infekcija lengviau patenka į sąnarį, liga gali deformuoti kaulus ir sąnarius. Naujagimiams didelė tikimybė mirti nuo osteomielito per kelias dienas.

Infekcija iš kaulo gali plisti į gretimus organus, sukeldama artritą (pūlingą sąnario uždegimą), pūlingą pleuritą, perikarditą, peritonitą (pūlių susikaupimas aplink plaučius, širdį ar pilvo ertmėje), įvairių sričių pūlinius, meningitą, kraujo užkrėtimą (sepsį). Ypač pavojingas stuburo osteomielitas – negydomas jis gali pažeisti nugaros smegenis, ir net baigtis mirtimi. Laiku tinkamai negydytas osteomielitas tampa lėtiniu, trunka mėnesiais ir metais, dažnai suardo kaulą, susidaro negyjančios fistulės, per kurias pūliai ir kaulo nuolaužos teka į išorę.


KLINIKA

Simptomai:

  • Galūnių skausmai
  • Karščiavimas
  • Nugaros skausmas
  • Stuburo judesių ribotumas
  • Nugaros raumenų įsitempimas
  • Pažeistos galūnės karštis
  • Fistulė.

Hematogeninio osteomielito bei potrauminio osteomielito simptomai šiek tiek skiriasi. Hematogeniniam osteomielitui būdingas nugaros skausmas, stiprėjantis judant, nepraeinantis nuo šilumos procedūrų, skausmą malšinančių vaistų (analgetikų) poveikio ar poilsio; skausmingas nugaros raumenų įsitempimas; stuburo judesių apribojimas, gali būti karščiavimas (temperatūra būna neaukšta).

Vaikų hematogeniniam osteomielitui būdinga staiga pakilusi temperatūra; vienos galūnės skausmas, tinimas, kūdikis tarsi saugo pažeistą galūnę, mažiau judina.

Potrauminio osteomielito požymiai: lokalizuotas skausmas, pažeistos vietos karštis, patinimas, paraudimas, fistulės (negyjančios žaizdelės, per kurias sunkiasi pūliai ir yrančio kaulo dalelės). Sergant hematogeniniu osteomielitu, ligos pradžioje kaulų infekcija būna nepastebima – vyrauja kiti simptomai (šlapimo takų infekcijos, plaučių uždegimo, kraujo užkrėtimo-sepsio, kitų infekcijų). Kaulų pažeidimo požymiai atsiranda palengva, pradžia dažniausiai neryški, ilgainiui progresuojanti. Pradėjus gydymą tinkamais antibiotikais, jau po 2-3 dienų pastebimas pagerėjimas – nukrenta temperatūra, sumažėja skausmas, tinimas.

DIAGNOSTIKA

  • Rengenologinis tyrimas (informatyvus tik po 2 savaičių, matomas kaulo išretėjimas ir antkaulio sutankėjimas. Jei uždegimas apima sąnarį - šis praplatėja. Vėliau galima matyti sekvestrus).
  • Punkcija. Punktuojant pažeistą vieta galima ištraukti pūlių. Tai patvirtina osteomielito diagnozę.

GYDYMAS

Antibiotikų kursas – dažniausiai pradedama gydyti leidžiamais į veną antibiotikais, kartais net dviem iš karto. Sulaukus kraujo, sąnarių skysčio pasėlių atsakymų, antibiotikai gali būti keičiami (pasirenkami vaistai, kuriems jautrios išaugusios pasėliuose bakterijos). Gydymas antibiotikais skiriamas 6-8 savaites, po 4-6 savaičių gydymo pereinama prie geriamų antibiotikų. Operacija: dažniausiai vien antibiotikų neužtenka, kad būtų įveikti mikrobai, ir kaulas išsivalytų, ypač jei liga lėtinė. Operacinio gydymo principas – pašalinti pakenktą kaulo dalį, o likusią ertmę užpildyti sveiku kaulu. Retais atvejais, kai žmogus serga gretutinėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu, ateroskleroze), kurios apsunkina ligos eigą ir sveikimą, gali tekti amputuoti pažeistą galūnę. Pažeistos galūnės imobilizacija gipsu ar kitu įtvaru. Jei pažeistas stuburas, gali būti taikomas stuburo tempimas. Periodiškai atveriami ir išvalomi susidarę pūliniai.


PROFILAKTIKA

  • Tinkamai gydyti bet kokias infekcines ligas.
  • Gerai maitinkitės, valgykite pakankamai kaloringą, daug baltymų ir vitaminų turinti maistą.
  • Pažeistai galūnei ar stuburui turi būti suteikta visiška ramybė, tam dedami gipso ar kitokie įtvarai. Sveikimo periodu, kai gydytojas leis pradėti galūnę judinti ir mankštinti, bus reikalinga raumenų jėgą ir sąnario lankstumą gražinanti mankšta, fizioterapinės procedūros.