Osteoartritas

Osteoartritas


APIBRĖŽIMAS

Osteoartritas – tai degeneracinė sąnarių liga, pasireiškianti, kai susidėvi sąnario kremzlė. Tai yra dažniausia artrito forma. Jos metu susidaro būklė, kai senstant sąnarių kremzlės dyla, plonėja, todėl sąnario judesiai tampa skausmingi, sudėtingesni, sąnarys gali patinti. Dažniausiai liga pažeidžia kelio, klubo, stuburo (kaklo ir juosmens), čiurnos sąnarius.


EPIDEMIOLOGIJA

Osteoartritu dažniau serga tie žmonės, kurie dirbdami nuolat lanksto kelio ar klubo sąnarius, pvz: ūkininkai, darbininkai, kadangi jų sąnariams tenka didesnis krūvis. Sąnariams kenkia ir per didelis sąnarių apkrovimas sportuojant.

Įtakos turi net avalynė. Avint aukštakulnius batelius, keičiasi pėdos kampas bei stovėsena. Dubuo ir klubas labiau apkraunami, o stuburas išsilenkia. Dėl to vystosi stuburo iškrypimas, dažnai sukeliantis nugaros skausmus. Avinčios aukštakulnius batelius moterys lengviau gali nikstėlti čiurną, dėl to taip vystosi sąnario pažeidimas.

Vyresnio amžiaus moterys osteoartritu serga dažniau nei vyrai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Osteoartritas yra su amžiumi susijusi liga. Vienas svarbių rizikos veiksnių yra antsvoris, nes dėl jo sąnariams tenka nenatūraliai didelis krūvis ir kremzlės greičiau dyla. Antsvorio turintys žmonės paprastai mažai mankštinasi, todėl sąnarių kremzlės nepakankamai aprūpinamos deguonimi. Ligos vystymąsi gali skatinti ir pakitusi, netaisyklinga sąnario struktūra, atsiradusi dėl tokių anatominių pokyčių kaip kelio sąnarių deformacija į vidų ar į išorę, po lūžio netaisyklingai suaugę kaulai ir t. t. Dėl sąnario struktūros pakitimų atsiranda vietinis spaudimas, kuris pažeidžia sąnario kremzlę didžiausio mechaninio apkrovimo vietoje.

Osteoartritu susergama, kai laikui bėgant nusidėvi sąnario kremzlė, apsauganti kaulų galus, sumažinanti trintį tarp kaulų. Švelnus kremzlės paviršius tampa šiurkštus, nelygus. Kremzlei visiškai nusidėvėjus, kaulai ima trintis tarpusavyje.   

Liga progresuoja lėtai. Skiriamos 3 stadijos:

                      1 stadija. Jaučiamas skausmas, kai sąnarys labai apkrautas.

                      2 stadija. Sąnarį skauda net ir įprastai judant, o aktyvių judesių metu skauda raumenis. Jei prasideda aplink sąnarinę kremzlę esančių audinių uždegimas, gali atsirasti skausmingas patinimas.

                      3 stadija. Skauda net ramybėje. Pastebimai sutrinka sąnario judesiai, ji vis labiau deformuojasi ir raumenys trumpėja. Negydant minimos ligos, ši po kiek laiko gali sukelti sąnarių sukaulėjimą.

KLINIKA

Pradžioje osteoartritui būdingi nedidelio pobūdžio skausmai, kai ilgiau pasėdėjus ar po nakties pirmieji žingsniai būna skausmingi, tačiau greit praeina. Skausmas suintensyvėja po fizinio krūvio, antroje dienos pusėje. Galiausiai pažeistas sąnarys tampa nejudrus. Osteoartritas gali paveikti bet kurį kūno sąnarį, tačiau dažniausiai jis pažeidžia rankų, klubų, kelių ir stuburo sąnarius. Kitus sąnarius osteoartritas gali pažeisti po traumų.

Pažeistas sąnarys padidėja ir pastorėja. Taip yra dėl osteofitų - kaulinių išaugų, kurių susidaro ties sąnario kraštais. Sumažėja sąnario judesių amplitudė, kartais, uždėjus plaštaką ant sąnario juntama ar net girdima šiurkšti krepitacija.

Taip pat mažėja judesių amplitudė. Sumažėja atitraukimas, pritraukimas, išorinė rotacija – koksartrozės atveju. Gonartrozės atveju mažėja kelio sąnarių tiesimas.

DIAGNOSTIKA

Dažniausiai osteoartrito diagnozė nustatoma remiantis tik anamneze ir klinikiniu ištyrimu, o radiologinių tyrimų rezultatai pirminių stadijų ligos gydymo taktikos nekeičia, net jei liga buvo nustatyta tik iš anamnezės ir klinikos.

Papildomi tyrimai:

  • Radiologiniai tyrimai
  • Kraujo tyrimai
  • Sinovinio skysčio tyrimas
  • Naujieji vaizdiniai tyrimai.

GYDYMAS

Optimalų gydymą sudaro nemedikamentinių ir medikamentinių priemonių derinys. Reikėtų pradėti nuo efektyvių ir mažiausiai šalutinių reiškinių (įskaitant toksiškumą) sukeliančių priemonių, pavyzdžiui, fizinių pratimų, svorio metimo ir paracetamolio (acetaminofeno).

Gydymą reikia parinkti kiekvienam ligoniui individualiai, atsižvelgiant į gretutines ligas ir rizikos veiksnius.

Lėtinėmis sąnarių ligomis sergančiųjų apklausos rodo, jog net iki pusės visų atvejų vartojami medikamentai nepakankamai veiksmingi arba sukelia kokių nors šalutinių nemalonių reiškinių - gali pažeisti virškinamąjį traktą, inkstus, kepenis, sukelti įvairias alergines reakcijas.


PROFILAKTIKA

Svarbu susireguliuoti mitybą ir pasistengti atsikratyti nereikalingų kilogramų. Dirbdami - periodiškai darykite atsipalaidavimo ir mankštos pertraukėles. Fiziniai pratimai gerina kraujo apytaką ir saugo sąnarius nuo sustingimo.