OPALIGĖ


APIBRĖŽIMAS

Opaligė- tai yra lėtinė recidyvuojanti liga, kuri pasireiškia opų atsiradimu virškinimo trakto gleivinėje. Opos gali susidaryti skrandyje ir dvylikapirštėje žarnoje.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Opalige serga apie 10 procentų visų pasaulio gyventojų. Pavojingos yra opų komplikacijos (opos prakiurimas, kraujavimas) ir nuo jų miršta apie 1-3 procentai gyventojų. Vakarų šalyse sergamumas opalige mažėja ir manoma, kad tam įtakos turi Helicobacter pylori išnaikinimas. Opaligės yra pavojingesnės vyresnio amžiaus žmonėms. Dvylikapirštė opaligė pasitaiko dažniau nei skrandžio opaligė.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pagindiniai opaligę sukeliantys veiksniai yra Helicobacter pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas. H.pylori infekciją sukelia spiralinė bakterija, įsikūrusi skrandžio gleivinės sluoksnyje. Manoma, kad šia bakterija užsikrėtę net 80 procentų pasaulio gyventojų, tačiau tik 10 procentų užsikrėtusių suserga opalige. Tai lemia bakterijų kiekis skrandyje, pačių bakterijų agresyvumas, organizmo atsparumas ir kiti veiksniai. H. Pylori pasižymi ypatingomis, kitoms bakterijoms nebūdingomis savybėmis, kurios leidžia jai įsikurti ir išlikti skrandžio gleivinėje. H.pylori infekcija dažniau sukelia dvylikapirštės žarnos opaligę. Kitas svarbus veiksnys ligos atsiradimui yra nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo- diklofenakas, indometacinas, ibuprofenas ir kt. Šių vaistų vartojimas ilgą laiką dažniau sukelia skrandžio opinę ligą. H. Pylori infekcija ir nesteroidinių vaistų nuo uždegimo vartojimas veikia kaip agresyvūs faktoriai, kurie kartu su druskos rūgštimi, kasos fermentais ir kt.gleivinę žalojančiais veiksniaisįveikia skrandžio ir dvylikapirštės žarnos apsauginių veiksnių (gleivės, kraujotaka, prostaglandinai ir kt.) poveikį ir lemia opų atsiradimą.Kiti opų atsiradimą predisponuojantys veiksniai: genetinis paveldėjimas, rūkymas, stresas, alkoholis, kava, mityba.

 

KLINIKA

Ligos simptomai atsiranda spontaniškai, pasireiškia pilvo diskomfortas ar deginantis, graužiantis  skausmas. Kartu jaučiamas pykinimas, vemiama, vargina rėmuo. Esant skrandžio opligei, maistas skausmą provokuoja, skausmas sustiprėja praėjus 0,5 – 3 valandoms po valgio. Dvylikapirštės žarnos oplaigės atveju skausmas sustiprėja nevalgius, naktį ir jeigu šiek tiek pavalgoma - skausmas susilpnėja. Didžiausią pavojų kelia opų komplikacijos –kraujavimas, perforacija (opos prakiurimas), penetracija (peraugimas į gretimus organus), virškinamojo trakto susiaurėjimas. Taigi, jei žmogus, sergantis opalige, staiga pradeda kraujuoti iš virškinamojo trakto (pasituština ar vemia su krauju), pajunta staigų į durklo dūrį panašų skausmą, jo būklė sparčiai blogėja, tai rodo, kad opaligė galėjo komplikuotis- reikia nedelsiant kreiptis pagalbos.

 

DIAGNOSTIKA

Opaligė diagnozuojama remiantis klinika ir instrumentiniais tyrimais- fibrogastroduodenoskopija ir rentgenologiniu tyrimu. Atliekant fibrogastroduodenoskopiją reikalingas ligonio pasiruošimas- tyrimas atliekamas ryte, pacientas po nakties turi būti nevalgęs ir negėręs. Tyrimo metu endoskopuotojas apžiūri skrandžio ir dvylikapirštės žarnos gleivinę, paimami audinio gabaliukai histologiniam ištyrimui. Rentgenologinio tyrimo metu pacientas išgeria bario kontrasto ir tuomet daroma skrandžio rentgeno nuotrauka. Diagnozuojant opaligę taip pat svarbu nustatyti ar pacientas neužsikrėtęs H.pylori infekcija. Bakterija nustatoma invaziniais ir neinvaziniais tyrimais. Neinvaziniai tyrimai- tai šlapalo kvėpavimo mėginys, bakterijos antigenų nustatymas išmatose, serologiniai tyrimai. Invazinis ir plačiausiai naudojamas tyrimas- ureazės mėginys. Endoskopinio tyrimo metu paimtas audinio gabaliukas dedamas į terpę su indikatorine medžiaga ir jei terpė nusidažo raudonai- testas teigiamas. Kiti invaziniai tyrimai- histologinis ir bakteriologinis tyrimas (atliekamas labai retai).

GYDYMAS

Gydymas remiasi tuo, kad siekiama išnaikinti H.pylori infekciją ir sumažinti skrandžio rūgšties sekreciją. Skrandžio rūgšties sekretiją mažinantys medikamentai- protonų sirblio inhibitoriai (omeprazolis, lanzoprazolis ir kt.) ir histamino receptorių blokatoriai (ranitidinas, famotidinas). H. pylori infekcija naikinama antibiotikais- klaritromicinas, amoksicilinas, metronidazolis. Gydytojas, atsižvelgdamas į klinikinę situaciją, parenką šių vaistų derinį ir sudaro gydymo planą.

 

PROFILAKTIKA

Norint išvengti ligos reikia laikytis mitybos taisyklių, vengti ligą provokuojančių veiksnių (rūkymas, alkoholis, kava).

Susirgus opalige, reiktų nebevartoti vaistų nuo uždegimo. Svarbu reguliariai maitintis, nevartoti aštraus maisto (pvz., svogūnų, česnakų, aštrių padažų), marinuotų, rūkytų, riebių produktų, gazuoto vandens, kavos ( nes kava gali sustiprinti skausmus skrandyje, todėl būtinai reikia vengti nekokybiškos kavos ir pernelyg didelio jos kiekio), alkoholio. Patartina taip pat mesti rūkyti. Tinka pieno produktai, košės, šviežių bulvių sultys,  bananai, neriebi mėsa, žuvis, troškintos daržovės, gemalų dripsniai, medus ir kt.