Odos vėžys, arba plokščialąstelinis odos vėžys

Odos vėžys, arba plokščialąstelinis odos vėžys


APIBRĖŽIMAS

Labiausiai paplitusios dvi odos vėžio rūšys: bazoląstelinis vėžys ir plokščialąstelinis vėžys. Plokščialąstelinė karcinoma retesnė nei bazalioma, tačiau jos augimas yra agresyvesnis, kartais ji metastazuoja į regioninius limfmazgius arba gretimus organus. Nors ir išgydyta plokščialąstelinė karcinoma gali pasikartoti toje pačioje vietoje.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažnai odos vėžys išryškėja tik turint 50 ir daugiau metų, tačiau tai gali būti pasekmė ilgalaikio buvimo saulėje vaikystėje ir jaunystėje. Todėl reikia stengtis nepiktnaudžiauti saule nuo pat pirmųjų gyvenimo metų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nors vėžys yra genetikos ir aplinkos mišinys, tačiau pagrindinė odos vėžio priežastis – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai. Tai didžiausia rizika, sukelianti rimtų sveikatos problemų. Viena pagrindinių priežasčių, lemiančių bazaliomos ir plokščialąstelinio vėžio atsiradimą, – nesaikingas ir neteisingas deginimasis saulėje (UVA ir UVB spindulių poveikis). Kitas svarbus rizikos veiksnys – tam tikras žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai, rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu. Dažniau serga vyresni žmonės, taip pat sergamumui turi įtakos lytis, moterys piktybiniais odos navikais serga du kartus dažniau nei vyrai. Taip pat reikia žinoti kad odos vėžio priežastimi gali tapti ikinavikinės odos ligos, lėtinės odos ligos, kai kurie virusai, jonizuojanti radiacija, imuninio organizmo atsparumo sumažėjimas.


KLINIKA

Odos vėžys gali būti virš odos pakilęs odos spalvos mazgelis ar plokštelė, pleiskanojanti dėmelė, ar negyjanti, kartais pakraujuojanti žaizdelė. Sergant plokščialąsteliniu vėžiu, ant odos atsiranda pleiskanojančios raudonos spalvos dėmes, karpos ar mazgelio su ragėjančiu paviršiumi formos židinėlis. Mazgelio paviršius šiurkštokas, kietas, padengtas pilku šašeliu, kraujuoja.

Odos vėžys ilgai būna neskausmingas, negydomas palaipsniui auga ir gali peraugti bei sunaikinti greta esančius audinius (pvz., akies ar ausies) arba metastazuoti į gretimus limfmazgius.


DIAGNOSTIKA

Dermatologai būdami šios srities specialistai galės nustatyti diagnozę apžiūrėdami odos pakitimus arba, esant abejonėms, atliks specialius tyrimus. Odos vėžys būtų 100% pagydomas, jei būtų laiku diagnozuojamas. Tiek bazoląstelinis, tiek plokščialąstelinis vėžys paprastai diagnozuojami ir gydomi tais pačiais metodais. Nustatyti, ar yra vėžio ląstelių, atliekama biopsija.


GYDYMAS

Gydant odos vėžį, svarbiausias tikslas yra jį visiškai pašalinti ar sunaikinti, paliekant kuo mažesnį randą. Taikomi įvairūs chirurginiai metodai: pašalinimas sveikų audinių ribose, fulguracija (audinių suardymas elektros kibirkštimis), kriochirurgija, lazerių terapija. Radioterapija taikoma, jei vėžys yra tokiose vietose, kur sunku operuoti. Kartais taikoma išorinė chemoterapija - priešvėžiniai vaistai kremo ar losjono pavidalu dedami ant odos. Daug klinikinių bandymų gydant odos vėžį atliekama taikant fotosensibilizuotą navikų terapiją.


PROFILAKTIKA

Odos vėžio galima išvengti – manoma, jog 90% susirgimų sukelia „nematoma saulė“ – ultravioletiniai saulės spinduliai (UV), todėl reikia saugiai mėgautis saule (fotoapsauginiai kremai, skėčiai, galvos apdangalai, nesideginti nuo 10 iki 15 valandos), nes piktnaudžiavimas saulės voniomis – vienas iš pagrindinių odos vėžį provokuojančių veiksnių.