Nutukimas


APIBRĖŽIMAS

Nutukimas – organizmo būsena, arba liga, kai žmogaus ar gyvūno kūne yra pernelyg didelis riebalinio audinio kiekis, imantis trukdyti normaliam organizmo funkcionavimui. Didelis nutukimas gali sukelti ar sukelia pavojų sveikatai ar gyvybei. Tik 1-2 proc. žmonių nutunka dėl sutrikusios medžiagų apykaitos. Greitai nutunkama valgant daug riebaus bei saldaus maisto. Antsvorį dažniausiai turi tie, kurie mažai juda.


EPIDEMIOLOGIJA

Paaiškėjo, kad miego trūkumas - vienas iš veiksnių, skatinančių vaikų tukimą ir trukdančių suliesėti suaugusiems. Japonijos mokslininkai nustatė, kad keliomis valandomis sutrumpėjus nakties miegui, vaiko rizika nutukti padidėja keletą kartų. Palyginus vaikus, miegančius daugiau nei 10 valandų su miegančiais 9-10 valandų, pastebėta, kad pastarųjų rizika nutukti didesnė 1,49 karto, o miegantiems vos 8-9 valandas, ši rizika didesnė net 1,89 karto. Tie, kurie miegojo mažiau nei 8 valandas, 2,87 kartus dažniau buvo nutukę.

Maždaug kas trečias 2-15 metų vaikas pasaulyje vaikas turi antsvorio. Antsvorio turi 14 proc. berniukų ir 17 proc. mergaičių, nutukę yra 18 proc. mergaičių ir 19 proc. berniukų. Dažniausiai bent vienas iš nutukusių vaikų tėvų turi problemų dėl antsvorio.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nustatyti, ar yra antsvorio, galima apskaičiavus kūno masės indeksą (KMI). Šis indeksas apskaičiuojamas pagal formulę: KMI = kūno masė (kg) / ūgis (m2). Kūno svoris yra idealus, jei KMI yra ne mažesnis nei 18,5 ir ne didesnis nei 25. Jei KMI didesnis nei 25, yra antsvorio, jei viršija 30 –  nutukimas.

Nutukę žmonės mažiau pasitiki savimi, dažniau kenčia nuo depresijos, jiems gali būti sunku bendrauti su nepažįstamais žmonėmis. Nutukusiems žmonėms gali tapti sunku kvėpuoti, vaikščioti, bėgioti, gali formuotis tulžies pūslės akmenys. Juos dažnai vargina gausus prakaitavimas, kojų ir nugaros skausmai, odos problemos (pvz.: aknė). Nutukimas gali lemti padidėjusį cholesterolio kiekį kraujyje ir didesnį nei normalus kraujo spaudimą, susijusį su didesne infarktų bei insultų rizika. Nutukę žmonės dažniau serga antrojo tipo diabetu, kai kurių tipų vėžinėmis (inkstų, gaubtinės žarnos, krūties vėžiu) ir kitomis ligomis. Su nutukimu susijusios ligos yra dažna jaunesnių nei 75 metų amžiaus žmonių mirties priežastis.

Pagrindiniai veiksniai, kurie yra atsakingi už antsvorį, yra genetinis paveldėjimas, aplinkos veiksniai, socialiniai veiksniai, ligos ir vaistai. Nutukimui įtakos turi ir lėtesnė medžiagų apykaita (nuo 25 metų kas dešimt metų medžiagų apykaita sulėtėja 7-9 proc.), mažas fizinis aktyvumas, neracionali mityba (vartojama per daug riebalų, lengvai įsisavinamų angliavandenių – saldumynų, cukraus, persivalgoma, ypač vakarais), psichiniai faktoriai. Nutukimas gali atsirasti ir sergant kai kuriomis ligomis: hipotireoze, insulinoma, Kušingo sindromu, kai dėl traumų, auglių, infekcijų pažeidžiamos tam tikros galvos smegenų sritys, sutrikus kiaušidžių funkcijai ir kt.

Dažniausiai riebalai kaupiasi liemens (,,obuolio” tipo nutukimas), klubų ir šlaunų srityse (,,kriaušės” tipo nutukimas). Sergant antinksčių liga, riebalai kaupiasi daugiau viršutinėje kūno dalyje: veido (vadinamasis ,,mėnulio” veidas), sprando, krūtinės ir liemens srityje.


KLINIKA

Nutukimą galima įtarti jei yra keli ar visi iš šių požymių:

  • Greitas nuovargis
  • Per didelis kūno svoris
  • KMI > 25
  • Dusulys fizinio krūvio metu
  • Padidėjęs prakaitavimas
  • Sąnarių skausmas.


DIAGNOSTIKA

Ar yra nutukimas arba antsvoris nustatoma pagal KMI. Kadangi nutukimo atsiradimą gali sąlygoti ne tik mityba ir paveldėjimas, bet ir kai kurios kitos ligos (endokrininės, galvos smegenų). Taip pat tiriamas cukraus kiekis kraujyje, cholesterolis, atliekami kiti tyrimai nutukimo sąlygotų ligų išaiškinimui.


GYDYMAS

Kūno masei normalizuoti taikomas kompleksinis gydymas:

  • Dieta: riboti kalorijų skaičių per dieną, mažiau vartoti didelės energetinės vertės produktų, valgyti daugiau daržovių, vaisių, rupaus malimo grūdinių produktų, maitintis dažniau, bet po nedaug, vengti valgyti bei gerti žiūrint televizorių, skaitant.
  • Fizinis aktyvumas.
  • Medikamentai: mažinantys apetitą, aktyvinantys medžiagų apykaitą, mažinantys riebalų pasisavinimą žarnyne.
  • Chirurginis gydymas neleidžia suvalgyti didesnio kiekio maisto: skrandžio apjuosimo reguliuojama juosta operacijos, skrandžio ir tuščiosios žarnos apylankos.


PROFILAKTIKA

Norint nenutukti, svarbu nuo mažens ugdyti sveiko maitinimosi ir gyvensenos principus: nepersivalgyti, valgyti reguliariai, rinktis kuo įvairesnį maistą, didinti fizinį aktyvumą, gydyti vidaus sekrecijos liaukų ligas.