Nušalimas

Nušalimas


APIBRĖŽIMAS

Nušalimas (lot. congelatio) – audinių pakenkimas žema temperatūra, kuri sukelia kraujagyslių spazmus. Dėl nušalimo pakinta kraujagyslių sienelės ir sutrinka audinių mityba, vystosi nekrozė. Dažniausiai nušąla blogai apsaugotos nuo šalčio kūno vietos – rankų ir kojų pirštai, nosis, ausys, skruostai. Atkreiptinas dėmesys, kad nušalimas galimas esant ne tik labai žemai temperatūrai, bet ir arti nulio, jeigu didelis oro drėgnumas ir vėjas.


EPIDEMIOLOGIJA

Greičiau nušąla ankštos avalynės spaudžiamos kojos, taip pat ką nors ilgai laikant, spaudžiant rankose, dėl ko sutrinka kraujotaka. Faktoriai, įtakojantys nušalimus, yra ir bendras organizmo nusilpimas dėl kraujo praradimo, badavimo, avitaminozės ir nuovargio, taip pat alkoholio vartojimas. Daug didesnė rizika nušalti žmonėms, kurie serga venų ligomis, cukriniu diabetu. Be to, neigiamai veikia pakartotinis žemų temperatūrų poveikis (pakartotiniai nušalimai).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nušalimą sukelia šaltis: ilgalaikis žemos temperatūros poveikis arba trumpas labai žemos temperatūros veikimas. Nušalimas priklauso ne tik nuo aplinkos temperatūros, bet ir nuo drėgmės, vėjuotumo, laiko ir kitų veiksnių.

Kūno dalį veikiant šalčiui, siaurėja kraujagyslės, blogėja audinių mityba. Po pertraukos, atšilus šiltoje patalpoje, atsistato kraujotaka. Į audinius grįžtanti šiluma lemia ledo kristalų formavimąsi, žalojami audiniai – pasimato nušalimo pasekmės.
Lengviausiai pažeidžiamos kūno vietos, kurios sudaro 1/10 visų nušalimo atvejų - rankų ir kojų pirštai, skruostai, ausys, nosis.

Skiriami keturi nušalimo laipsniai, kuriuos galima nustatyti tik nukentėjusįjį atšildžius, kartais tik po kelių dienų:

  • Pirmojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio erythematosa) – nušalusi oda pabalusi, nejautri, o sušildyta pasidaro melsva su tamsiai raudonu atspalviu, patinsta, niežti. Kai pasveikstama, nušalimo vieta lieka jautri šalčiui. Uždegimas praeina per kelias dienas.
  • Antrojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio bullosa) – pasireiškia paviršinių odos sluoksnių nekroze nušalus ant odos atsiranda gelsvo arba balto skysčio prisipildžiusios pūslės. Nukentėjusiam pakyla temperatūra, krečia šaltis, skauda. Pagijus lieka nejautrumas ir nemalonus maudžiantis skausmas.
  • Trečiojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa) – dėl stipriai sutrikusios kraujotakos vystosi visų odos sluoksnių nekrozė. Susidaro tamsiai rudos, raudono skysčio pūslės. Labai stipriai skauda. Pažeidimo gylis išryškėja ne iš karto, o po kelių dienų. Atsiranda šlapuojanti gangrena ir atsiskiria negyvi audiniai.
  • Ketvirtojo laipsnio nušalimas (lot. congelatio gangrenosa profunda) – nekrozuoja kaulai ir minkštieji audiniai. Nušalusios kūno dalies atšildyti nepavyksta, ji lieka nejautri. Nekrozės riba išryškėja po 10–14 dienų. Pažeista vieta mumifikuoja.
  • Bendras sušalimas prasideda kūno temperatūrai nukritus žemiau 34 laispnių temperatūros ir praeina tris fazes:
  • Prisitaikymo reakcija – visi centrinės nervų sistemos ir kraujotakos pokyčiai grįžtami. Šioje stadijoje pasireiškia raumenų drebulys, padažnėjęs kvėpavimas ir pulsas, odos paviršius pabąla.
  • Stuporozinė fazė– vyksta centrinės nervų sistemos funkcijų slopinimas, atsiranda mieguistumas, raumenų drebulys dingsta, o išsiplėtusios periferinės kraujagyslės suteikia apgaulingą šilumos jausmą. Širdies dūžių tankumas sumažėja, arterinis spaudimas krenta, kvėpavimas paviršinis.
  • Gyvybinių funkcijų užgesimo fazė– tęsiasi visų svarbiausių organizmo funkcijų slopinimas, nukentėjusysis netenka sąmonės, atsiranda traukuliai, sąstingis, ir nesant pagalbos – mirtis. Būtina žinoti, kad mirtis sušalant ateina labai lėtai, o klinikinės mirties trukmė (t.y. periodo, kai gaivinimo priemonės dar gali būti veiksmingos) gerokai ilgesnė nei kitais atvejais ir labai priklauso nuo kūno ir aplinkos temperatūros.


KLINIKA

Hipotermijos metu kūno temperatūra nukrenta žemiau 35 laipsnių. Galima pastebi šiuos simptomus: 

  • Drebulys
  • Nerišli kalba
  • Kvėpavimo sutrikimai
  • Išblyškusi oda
  • Koordinacijos sutrikimai
  • Mieguistumas ir apatija
  • Atminties sutrikimai


Įprastai hipotermijos simptomai vystosi lėtai, todėl nukentėjusysis pats nesuvokia palaipsniui kintančios fizinės ir psichinės būsenos, todėl nesikreipia į medikus. Hipotermijos rizikos grupei priskiriami vyresnio amžiaus ir labai liekni žmonės, taip pat maži vaikai, psichikos ligomis sergantys ir atminties sutrikimų turintys žmonės.

Šąlant, oda pabąla, pamėlsta, juntamas skausmas, kuris po kurio laiko išnyksta, audiniai apmiršta.
Kai nušalimo paveikta vieta atšildoma ir atsinaujina kraujotaka, pirmiausia patiriamas nutirpimas, "badymo" jausmas, pereinantis į stiprų skausmą, niežulį, deginimą.
Sunkaus nušalimo atveju, oda pajuosta, sukietėja, tampa blizgi ir nejautri. Paprastai atsiranda pūslės. 


DIAGNOSTIKA

Labai svarbu pamatyti ir pažinti kito žmogaus sušalimo požymius, kadangi pačiam sau diagnozuoti sušalimą yra sunku. Pirmiausia žmogus pajunta šaltį, tačiau nesiskundžia. Vėliau galima pastebėti žmogaus elgesio pakitimus – jis tampa irzlesnis ir agresyvesnis, vėliau tampa vangus ir apsnūdęs.


GYDYMAS

Esant pirmo laipsnio nušalimui, nušalusią vietą atšildykite kambario temperatūros vandenyje ir duokite gerti karštos arbatos, kavos. Jokiu būdu netrinkite nušalusios vietos ir nešildykite karštame vandenyje, nes galite pakenkti. Jeigu atšildant atsiranda pūslių, reikia nustoti šildyti ir pradėti teikti pagalbą kaip tuo atveju, kai yra antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimas.

Esant antro, trečio ar ketvirto laipsnio nušalimui nušalusios vietos negalima šildyti. Nukentėjusiam duoti karštos arbatos, kavos. Nušalusią vietą uždengti steriliu tvarsčiu, sutvarstyti ir suvynioti į minkštą storą audinį pvz.: megztinį, anklodę (jis neturi būti šiltas). Skubiai vykti ar vežti nukentėjusįjį į gydymo įstaigą.


PROFILAKTIKA

Yra paprastas būdas išvengti tokio rankų ir kojų šalimo - reikia sukti ranką ties alkūne ar dar geriau - iš peties, kraujas iškart pajudės pirštų galiukų link. Pakaks kelių energingų ratų, kad į ranką pritekėtų kraujo ir sušalę pirštai paraustų bei sušiltų. Kojoms šis metodas irgi tinka, tik reikia, kad būtų kur atsisėsti. Tada kojas reikia pakelti ir energingai pakilnoti - padaryti keletą „žirklių“ judesių, nuo kurių kojos gan greitai sušyla. Atliekant šiuos pratimus pirštines ir batus, esant galimybei, geriau nusimauti, nes tuomet galūnes galima judinti greičiau, tad greičiau jos ir sušils.

Šaltyje reikia avėti šiltą neankštą avalynę, vilkėti šiltus drabužius, stengtis kuo mažiau būti lauke. Jei tenka dirbti šaltyje, reikia sočiai maitintis ir būtinai daryti pertraukas – pabūti šiltoje patalpoje, pailsėti, išgerti karštos kavos, arbatos.