Nuožvarba, arba erythema pernio

Nuožvarba, arba erythema pernio

 

APIBRĖŽIMAS

Nuožvarba (lot. pernio) – chroninis dermatitas, pasireiškiantis odos paraudimu ar pamėlynavimu. Pažeista oda niežti, kartais įplyšta, atsiranda opos. Paprastai nužvarbsta rankų pirštai, bet gali būti pažeista nosis, ausys, blauzdos. Nuožvarbą sukelia nuolatinis nelabai stiprus ilgas atšalimas, pavyzdžiui, metalinių detalių čiupinėjimas ir kt. Teigiamai veikia šiltos vonios ir kitos šiluminės procedūros. Vasarą nuožvarbos reiškiniai paprastai pranyksta.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažnai nuožvarbų atsiranda vaikams – pažeidžiama nosies ir skruostų oda, paaugliams ir suaugusiesiems – plaštakų, kelių sritis, pėdos, ypač, kai avima ankšta avalynė, jaunoms mergaitėms, kurios žiemą mėgsta vaikščioti plonomis pėdkelnėmis, nuogu liemeniu, be pirštinių. Atšilus orams, vėlyvą pavasarį ir vasarį, paprastai pacientų būklė pagerėja.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Nuožvarbos – kapiliarų tonuso sumažėjimas bei neadekvati reakcija į šaltį. Esant šaltam orui odos smulkiosios kraujagyslės susitraukia. Tai apsauginė organizmo reakcija, neleidžanti kūnui per daug atiduoti šilumos aplinkai. Pagrindinė nuožvarbų priežastis – ilgalaikis žemos temperatūros ir drėgmės poveikis.

Nuožvarbos atsiranda žiemą, atšalus orams. Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Iš pradžių besiformuojančios nuožvarbos vietoje jaučiamas deginimas ir niežėjimas. Šie simptomai sustiprėja šiltoje patalpoje, pažeista oda parausta ir patinsta. Dažniausiai nuožvarbai gyjant ją dengianti oda įtrūksta ir susiformuoja skausminga opelė. Vėliau nuožvarbos vieta gali būti nejautri. Kai kuriems žmonėms nuožvarbų atsiranda kasmet visą jų gyvenimą, kitiems – kelerius metus, o vėliau visiškai išnyksta. Tokių dėsningumų priežastys iki šiol nežinomos.


KLINIKA

Simptomai:

  • Odos paraudimas
  • Odos pleiskanojimas
  • Odos mazgeliai
  • Pūslelės ant odos
  • Odos patinimas
  • Skausmingas odos degimo pojūtis
  • Odos pabalimas
  • Odos nejautrumas

Nosies, skruostų, ausų ar rankų ir kojų srityje atsiranda paraudę riboti, rečiau išplitę patinimai. Šiuos patinusius mazgus grįžus į šiltą patalpą iš lauko ir sušilus niežti, atsiranda skausmingas deginimas ir paraudimas. Nuožvarbos gali būti kaip maži mazgeliai, dideli mazgai su hemoraginiu pažeidimu, net galimos pūslės ir opos. Nušalimai gyja ilgai. Nušąlama dažniausiai rudenį, žiemą ir būklė pradeda gerėti tik esant šiltesnėms dienoms.


DIAGNOSTIKA

Pastebėję, jog oda ilgiau nei pusvalandį lieka jautri, kreipkitės į gydytoją; jei sušalusią odą peršti, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris apžiūrėjęs skirs tinkamą gydymą, kuris gali užtrukti ne vieną savaitę.


GYDYMAS

Būtinas odos maitinimas ir drėkinimas bent 20 minučių prieš einant į lauką (atvirų kūno vietų). Gali būti naudojami emolientai (pvz.: Excipial kremas). Emolientai veikia apie 6 valandas, todėl jais patartina tepti 3-4 kartus per dieną.

Pacientai gali būti gydomi medikamentais. Pagrindinis gydymo tikslas yra kraujagyslių tonuso didinimas ir mikrocirkuliacijos gerinimas.
Kraujagysles gerai praplečia preparatas Xantinoli nicotinas. Tai stipriai veikiantis vaistas, todėl geriamas tik po valgio, po to būtina 10–15 minučių pagulėti.
Išimtiniais atvejais, kai po 2–3 savaičių gydymo paciento sveikatos būklė negerėja, galima skirti plakvenilio.

Gydymo vaistais tikslas yra pagerinti kraujagyslių tonusą ir mikrocirkuliaciją, todėl gali būti rekomenduojami kraujagysles plečiantys vaistai, taip pat imunitetą stiprinantys preparatai, polivitaminai.


PROFILAKTIKA

Pagrindinė priemonė išvengti nuožvarbų tai rankų, kojų ir veido nuo šalčio apsauga. Tam padėti gali šilti drabužiai. Jei nuožvarbos yra kojų, būtina tinkama avalynė, kad nespaustų kojų pirštų. Svarbu yra fizinis aktyvumas, sportas, organizmo grūdinimas.