Nugaros smegenų auglys

Nugaros smegenų auglys

 

APIBRĖŽIMAS

Nugaros smegenų navikai pasitaiko žymiai rečiau, negu galvos smegenų. Jie skirstomi į pirminius (gerybinius) ir antrinius (piktybinių navikų metastazes). Tai sankaupa pakitusių organizmo ląstelių, kurioms būdingas nekontroliuojamas dalijimasis, gretimų audinių dislokavimas ir invazyvus augimas.  Pirminiai smegenų navikai susidaro iš pakitusių smegenų ląstelių. Metastaziniai navikai – į smegenis išplitę (metastazavę) kitų organų (plaučių, krūties, skydliaukės, virškinamojo trakto ir t.t.) navikai.


EPIDEMIOLOGIJA

CNS navikai, vaikų amžiuje, yra antri pagal dažnį po leukemijos. Dauguma šių navikų vaikams yra pirminiai, tuo tarpu suaugusiems – antriniai, metastazavę iš kitų organų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Pirminiai nugaros smegenų navikai priklausomai nuo lokalizacijos skirstomi į:
                      1) smegenų pilkosios medžiagos navikus ir
                      2) nugaros smegenų dangalų, šaknelių arba aplinkinio nugaros smegenų audinio (kaulo, kremzlės) navikus.

Kiekvienas šių navikų pasireiškia skirtingais klinikiniais simptomais.
Navikas, kuris auga nugaros smegenų pilkojoje medžiagoje, pasireiškia tokiais pat simptomais, kaip ir siringomielija. Ligoniui ties tuo segmentu, kur auga navikas, išnyksta skausmo ir temperatūros jutimai (tik vienoje arba abiejose kūno pusėse).
Vėliau gali dar atsirasti periferinis to segmento skersaruožių raumenų paralyžius ir trofiniai sutrikimai. Kai navikas taip padidėja, kad suspaudžia baltąją smegenų medžiagą, atsiranda žemiau to segmento esančių kūno skersaruožių raumenų centrinis paralyžius, abiejose pusėse žemiau pažeisto segmento išnyksta visų rūšių jutimai. Be to, užsilaiko šlapimas ir išmatos.
Būdinga tai, kad centrinis paralyžius ir nejautra prasideda nuo naviko pakenktų segmentų ir leidžiasi žemyn.

Navikas, augantis nugaros smegenų išorėje, pirmiausia ima spausti užpakalines šakneles. Dėl to ligoniui atsiranda šakneliniai skausmai arba radikulitui būdingi simptomai. Nuo gydymo jie nemažėja ir gali trukti kelis mėnesius. Vėliau navikas ima spausti vienos .pusės nugaros smegenis. Tada išryškėja vadinamasis Brauno — Sekaro sindromas . Naviko pusėje, žemiau pažeisto segmento, ligoniui išnyksta gilieji jutimai ir atsiranda žemiau esančių skersaruožių raumenų centrinis paralyžius, o priešingoje pusėje išnyksta skausmo ir temperatūros jutimas. Viršutinė šunūfimų išnykimo riba yra dviem segmentais žemiau, negu pažeistas segmentas. Vėliau navikas suspaudžia visus to segmento smegenis. Atsiranda būdingi nugaros smegenų skersinio pažeidimo simptomai, t. y. žemiau naviko centrinis skersaruožių raumenų paralyžius, sutrinka šlapinimasis ir tuštinimasis, išnyksta visų rūšių jutimai žemiau pažeisto segmento.


KLINIKA

Kadangi smegenys kontroliuoja daugybę funkcijų, navikų simptomai gali būti labai įvairūs. Nėra specifinių galvos smegenų navikams simptomų. Tai reiškia, jog tokius simptomus gali sukelti ir kitos ligos. Simptomai priklauso nuo naviko lokalizacijos, dydžio, augimo greičio. Tiek pirminiai, tiek metastaziniai navikai sukelia tokius pačius simptomus. Dažniausi jų:
                      - naujai prasidėjęs ar pakitęs galvos skausmas;
                      - palaipsniui stiprėjantis ar dažnėjantis galvos skausmas;
                      - nepaiškinamas pykinimas ar vėmimas;
                      - pakitusi rega: neaiškus matymas, dvejinimasis, periferinio regos lauko iškritimas;
                      - palaipsnis jutimų galūnėse netekimas ar palaipsniui atsirandantis galūnių paralyžius;
                      - pusiausvyros sutrikimas;
                      - kalbos sutrikimas;
                      - asmenybės ar elgesio pokyčiai;
                      - traukuliai, ypač jei asmuo anksčiau jų nepatyrė, neserga epilepsija;
                      - klausos problemos;
                      - atminties sutrikimas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija;
                      - hormonų pusiausvyros sutrikimas.
Paprastai smegenų navikų simptomai reiškiasi palaipsniui.


DIAGNOSTIKA

Nugaros smegenų navikai diagnozuojami apklausiant žmogų, ištiriant jį neurologiškai ir atliekant vaizdinius nugaros smegenų tyrimus (kompiuterinę ar magnetinio rezonanso tomografiją). Vaizdiniai tyrimai gali būti atliekami panaudojant specialią kontrastinę medžiagą. Ji padeda paryškinti esamus smegenų pakitimus, atskirti naviką nuo normalaus smegenų audinio. Kontrastinės medžiagos suleidžiamos į veną. Naviko vaizdas kompiuterinėje tomogramoje ar magnetinio rezonanso tomogramoje leidžia įtarti, koks tai navikas. Visgi įrodyti, kad tai vienoks ar kitoks navikas, įmanoma tik atlikus biopsiją. Biopsija atliekama operacijos metu, tuomet paimamas gabalėlis naviko ir ištiriamas morfologišai.


GYDYMAS

CNS navikų atveju dažniausiai taikomas sudėtinis gydymas, derinant neurochirurgines operacijas, spindulinę ir chemoterapiją. Konkretus šių gydymo metodų derinys pasirenkamas atsižvelgiant į tumoro rūšį, dydį, lokalizaciją, paciento amžių.

Chirurginis gydymas: beveik visi be išimties pacientai yra operuojami. Priklausomai nuo naviko savybių ir jo susidarymo vietos, chirurgas nusprendžia, kokio dydžio operaciją geriausia atlikti.

Spindulinis gydymas: spindulinės terapijos taikymui įtakos turi paciento amžius, naviko savybės, tikimybė jam susidaryti pakartotinai, operacijos apimtis. Jei tikimybė, jog liga atsinaujins, minimali, dažnai spindulinio gydymo neprireikia. Jei tumoro chirurginiu būdu pašalinti visiškai nepavyko, taikomas tik lokalus pakenkimo vietos švitinimas. Jei navikas agresyvus, greitai plinta į aplinkines struktūras ar išsisėja per smegenų skystį (pvz., PNET), reikalingas visų galvos ir nugaros smegenų švitinimas.


PROFILAKTIKA

Nėra.