Nėščiųjų preeklampsija

NĖŠČIŲJŲ PREEKLAMPSIJA


APIBRĖŽIMAS

Preeklampsija - tai liga, kuri gali pasireikšti tik nėštumo metu ir kuriai būdinga padidėjęs kraujospūdis bei baltymas šlapime. Preeklampsija – tai būklė iki dar pavojingesnės ligos- eklampsijos.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Preelampsija serga apie 2 procentus nėščiųjų.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

 Preeklampsijos rizikos veiksniai:

-pirmas nėštumas;

-dirbtinis apvaisinimas;

-labai jauna arba vyresnė motina;

-daugiavaisis nėštumas;

-ankstesnių nėštumų metu buvusi preeklampsija;

-lėtinė hipertenzija ir inkstų liga;

-sąnarių ligos;

-mažas motinos gimimo svoris;

-nutukimas ir rezistentiškumas insulinui;

-pregestacinis cukrinis diabetas;

-motinos infekcijos;

-trombofilija;

-šeiminė preeklampsijos anamnezė;

-rūkymas.

Iki šiol preeklampsijos atsiradimo priežastys ir eiga nėra iki galo žinomos, tačiau pastebėtas paveldimas polinkis ja sirgti.  Manoma, kad preeklampsiją sukelia motinos organizmo reakcija į placentą. Tačiau tai nėra vienintelė priežastis. Pagrindinis organizme matomas pokytis- tai kraujagyslių spazmo sukelta organų bei audinių išemija ir padidėjęs kraujagyslių sienelių laidumas.

 

KLINIKA

Preeklampsija gali atsirasti bet kurioje nėštumo fazėje, per gimdymą ir šešias savaites po jo. Tačiau dažniausiai preeklampsija pasireiškia paskutiniojo trimestro metu ir išnyksta per 48 val. po gimdymo. Preeklampsija gali išsivystyti tiek laipsniškai, tiek staigiai, nors simptomai gali išlikti nepastebėti ištisus mėnesius. Preeklampsija gali būti lengva ir sunki. Lengvapreeklampsija pasireiškia tik padidėjusiu kraujospūdžiu ir baltymo kiekiu šlapime (proteinurija). Ligonė gali jaustis gerai, kartais labai greitai auga svoris - dėl viso kūno edemų (tinimo). Baltymo šlapime - ne daugiau nei 1 - 5 g/l per parą, o arterinis kraujo spaudimas - pakilęs, tačiau mažesnis nei 160/110 mmHg. Sunkiospreeklamsijos kriterijai (diagnozė patvirtinama, jei tinka bent vienas iš jų):

  • Kraujospūdis didesnis nei 160/110 mmHg.
  • Proteiurija - daugiau nei 5 g/l per parą.
  • Pilvo skausmas (viršuje, dešinėje pašonėje).
  • Regos sutrikimai, galvos skausmas.
  • Plaučių edema (pasireiškia dusuliu), viso kūno edemos, sumažėjęs šlapimo kiekis.
  • Mėlyna oda.
  • HELLP sindromas (hemolizė, kepenų fermentų aktyvumo padidėjimas ir trombocitų skaičiaus sumažėjimas - nustatoma kraujo tyrimais).

 

DIAGNOSTIKA

Preeklampsija nėščiajai diagnozuojama, jei po 20 nėštumo savaitės nustatoma hipertenzija ir protei­nurija nėščiajai, kuriai jų iki tol nebuvo. Hipertenzija – tai bent 2 kartus 4–6 valandų intervalu po 20 nėštumo savaitės pamatuotas sistolinis kraujo spaudimas 140 mmHg ir daugiau, diastolinis kraujo spaudimas – bent 90 mmHg, o moters kraujospūdis iki nėštumo (iki 20 nėštumo savaitės) buvo normalus. Sunki hipertenzija nustatoma tada, kai sistolinis kraujospūdis nuolat būna didesnis už 160 mmHg, diastolinis – daugiau nei 110 mmHg. Proteinurijai nustatyti surenkamas 24 valandų šlapimas. Jei nėra galimybių surinkti 24 valandų šlapimo, proteinurija diagnozuojama, kai baltymo kiekis būna 300 mg/l ar daugiau bent 2 vienkartinėse šlapimo porcijose, paimtose 4–6 valandų intervalu.
Sunki preeklampsija diagnozuojama nėščiajai, kuriai nustatoma hipertenzija ir proteinurija bei yra bent vienas iš organų pažeidimo požymių: plaučių edema, oligurija (sumažėjęs šlapimo kiekis), trombocitopenija (sumažėjęs trombocitų skaičius), kepenų fermentų koncentracijos padidėjimas, epigastriumo ar skausmai po šonkauliais dešinėje pusėje, pykinimas, vėmimas, regėjimo sutrikimai, galvos skausmai.

GYDYMAS

Preeklampsija yra gydoma ligoninėje. Gydant preeklampsiją svarbiausia yra tinkama nėštumo priežiūra. Svarbu nustatyti, kokioms moterims yra rizikos veiksnių, laiku diagnozuoti preelampsija, adekvačiai sekti nėščiosios ir vaisiaus būklę. Jei išsivysto sunki preeklampsijos forma, o nėštumas yra 34 savaitės ir daugiau, nėščiajai turėtų būti sužadinamas gimdymas. Jei vaisius dar nesubrendęs ir gimdymo sužadinti negalima, tuomet skiriamas apsauginis režimas, antihipertenzinis gydymas medikamentais- hidralazinas, labetololis, trumpai veikiantis nifedipinas – dažniausiai vartojami vaistai. Taip pat taikoma infuzinė terapija kristaloidų arba koloidų tirpalais. Magnio sulfatas skiriamas eklampsijos profilaktikai. Jei reikia skiriami centrinės nervų sistemos veiklą koreguojantys vaistai – raminamieji, psichotropiniai, skausmą mažinantys. Jei preeklampsijos gydymas efektyvus, nėštumas tęsiamas. Jeigu gydymas lauktų rezultatų neduoda, atsiranda gresiančios eklampsijos požymių, nėštumas užbaigiamas nepriklausomai nuo nėštumo trukmės.
 

PROFILAKTIKA

Mažos aspirino dozės (80-100mg) gali padėti, kai yra didelis preeklampsijos pavojus.