Ne Hodžkino limfoma

Ne Hodžkino limfoma


APIBRĖŽIMAS

Ne Hodžkino limfoma (NHL) yra limfinės sistemos vėžys. Yra labai daug ne Hodžkino limfomos tipų (apie 29). Visi jie skirstomi į dvi dideles grupes: mažo piktybiškumo (arba lėtai augančių) bei didelio piktybiškumo (arba greitai augančių) limfomų. Ne Hodžkino limfoma gali būti skirstoma į grupes pagal ląstelių, iš kurių susiformuoja navikas, tipus – B ląstelių arba T ląstelių, didelių arba folikulinių ląstelių.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai pasitaiko B ląstelių limfomų (apie 85%), T ląstelių limfomomis dažniau serga vaikai arba paaugliai. Daug rečiau būna odos ne Hodžkino limfoma, kitaip vadinama mycosis fungoides.

Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 400 piktybinių limfomų. Tarp jų įvairių ne Hodžkino limfomų diagnozuojama apie 75 proc. atvejų. Pagal ligos agresyvumą šios limfomos skirstomos į mažai, vidutiniškai, labai ir ypač agresyvias. Kuriai grupei priskiriamas susirgimas, paaiškėja atlikus tyrimus.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Heterogeniškesnė nei Hodžkino limfomos limfoproliferacinių ligų grupė, kuriai susisteminti sukurtos kelios klasifikacijos, tačiau nei viena jų nėra tobula. Išskiriama apie 20-30 histologinių limfomos variantų, tačiau gydymo taktiką nulemia ne tik morfologinis vaizdas, bet ir ligonio amžius, stadija, gretutinė patologija ir kt.

Limfinio audinio yra visame organizme, taigi NHL gali atsirasti beveik kiekviename organe ar audinyje, pavyzdžiui, kepenyse, kaulų čiulpuose ar blužnyje. Gydytojai gali atskirti Hodžkino ir ne Hodžkino limfomas pažiūrėję į ląsteles per mikroskopą. Kadangi tai skirtingų rūšių ląstelių vėžio rūšys, joms taikomas skirtingas gydymas.

Baltosios ląstelės, kurios tampa piktybinėmis NHL atveju, yra vadinamos B arba T ląstelėmis. Trys vaikams dažniausiai pasitaikančios NHL rūšys yra limfoblastinė, smulkių neskeltų ląstelių limfoma (Berkito ir neBerkito) bei didelių ląstelių limfoma.


Ne Hodžkino limfomos rizikos veiksniai:

  • Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė; chemikalai;
  • Organų transplantacija;
  • Infekcija: Žmogaus imunodeficito virusas (ŽIV infekcija), HTLV-1 virusas (tos pačios šeimos kaip ir ŽIV virusas, kuris taip pat perduodamas lytiniu keliu, per motinos pieną arba su krauju);
  • Berkito limfoma, kuri dažniausiai aptinkama Afrikoje, susijusi su Epšein-Baro virusu;
  • Kai kurie moksliniai tyrimai rodo, kad Helicobacter pylori bakterija gali sąlygoti skrandžio limfomos atsiradimą. Tai gali atsitikti tada, kai organizmas, reaguodamas į opėjimą sukeliančią bakteriją, ima gaminti daug limfocitų. Šis atradimas labai svarbus, nes antibiotikai, skiriami gydyti Helicobacter pylori infekciją, gali apsaugoti nuo limfomos atsiradimo skrandyje.
  • Genetiniai veiksniai.


KLINIKA

Ligos bendri simptomai:

  • Karščiavimas
  • Kūno masės mažėjimas
  • Niežulys
  • Limfmazgių padidėjimas
  • Naktinis prakaitavimas
  • Padidėjusios kepenys
  • Padidėjusi blužnis


DIAGNOSTIKA

Pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris apžiūrės ir paskirs atlikti tam tikrus tyrimus. Gali prireikti atsigulti į ligoninę, kur bus padaryti būtini tyrimai, gydytojas specialistas pakonsultuos bei paskirs gydymą.
Ligoninėje gydytojas surinks ligos anamnezę, apžiūrės, po to paskirs tyrimus. Dažniausiai tai būna kraujo tyrimai bei krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas.
Galutinė limfomos diagnozė nustatoma chirurgiškai pašalinus padidėjusį limfmazgį ir ištyrus ląsteles per mikroskopą. Limfmazgio pašalinimas – mažos apimties operacija kuri dažniausiai atliekama vietinės nejautros sąlygomis.


GYDYMAS

Gydant limfomas pastaraisiais metais pasiekta didelė pažanga ir vis didesnį skaičių ligonių, sergančių limfomomis (tiek Hodžkino, tiek ir ne Hodžkino), galima išgydyti net ir tada, kai liga išplitusi. Dažniausiai naudojami gydymo būdai - spindulinė terapija ir chemoterapija (atskirai arba derinant šiuos gydymo metodus - skiriant kartu arba vieną po kito), radioterapija.


PROFILAKTIKA

Nėra.