Narkolepsija

Narkolepsija

 

APIBRĖŽIMAS

Narkolepsija yra lėtinis miego sutrikimas, kuris pasireiškia dideliu mieguistumu dienos metu ir staigiais miego priepuoliais. Šie miego priepuoliai gali tęstis pusės minutės iki pusės valandos. Žmonėms turintiems narkolepsiją dažnai sunku išbūti nubudus ilgesnį laiką nepriklausomai nuo laiko praleisto miegant. Tai gali sukelti didelių nepatogumų kasdieniame gyvenime, kadangi, ko gero, nei vienas nenori staiga užmigti troleibuse ar svarbiame pasitarime. Prasideda be aiškios priežasties arba po encefalito, galvos smegenų traumos, augant augliui.


EPIDEMIOLOGIJA

Narkolepsijai atsirasti turi įtakos paveldimumas. Miego priepuoliai prasideda įvairiomis aplinkybėmis (net darbe, einant, važiuojant) ir trunka nuo 1 iki 10 min. Ligoniui kartais dar pasitaiko katalepsijos priepuolių, sutrinka miegas. Narkolepsijos paplitimas randamas 0,03% visų gyventojų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kai kurie žmonės, nežiūrint kiek laiko jie miega, pastoviai patiria nenugalimą miego trūkumą. Žmonės sergantys narkolepsija gali užmigti dirbant, kalbant, vairuojant mašiną. Šie „miego priepuoliai“ gali tęstis nuo 30 sekundžių iki 30 minučių ir daugiau. Jie taip pat gali patirti katapleksijos (raumenų tonuso praradimo) periodus. Narkolepsija yra chroniška liga, kuri paveikia smegenų sritį, kur reguliuojami miegas ir budrumas. Narkolepsija gali būti suvokiama, kaip brovimasis tarp sapnavimo (REM) būsenos ir prabudimo būsenos.

Narkolepsija yra miego reguliavimą apribojantis sutrikimas, kuris įtakoja miego ir budrumo kontrolę. Pagrindiniai simptomai pasireiškia tarp 15 ir 30 metų. Keturi klasikiniai sutrikimo simptomai: padidintas mieguistumas dieną; katapleksija (staigūs, trumpi raumenų silpnumo epizodai ar paralyžius, atsirandantys dėl stiprių emocijų tokių kaip juokas, pyktis, nustebimas); miego paralyžius (paralyžius prieš užmiegant ar prieš prabundant); ir haliucinacijos (ryškūs į sapnus panašūs vaizdai, kurie pasireiškia miego pradžioje). Taip pat gali pasireikšti sutrikęs nakties miegas, įskaitant blaškymąsi ir vartymąsi lovoje, kojų trukčiojimas, nakties košmarai ir dažni prabudimai.

Genetinis polinkis bei dauginiai aplinkos veiksniai yra labai svarbūs ligai prasidėti. Vienas iš jų yra psichologinė įtampa, pakeičianti mie­go-budrumo ritmą, kita - smegenų infekcijos, maistinės intoksikacijos. Šei­mos ligos paveldimumo modelis dar vis lieka neaiškus, jo tyrimai tęsiami.


KLINIKA

Pirmieji simptomai sveikam žmogui paprastai pasireiškia paauglystėje ar jaunystėje ir išlieka visam gyvenimui. Sergant narkolepsija, žmogų bet kuriuo metu ar bet kokioje situacijoje ištinka staigus, neįveikiamas miego priepuolis. Kovoti su miegu jis išgali labai trumpai, tačiau užmigusį jį nesunku pažadinti. Tokių priepuolių dažnis per dieną gali labai varijuoti, o trunka jie apie valandą ar kiek trumpiau. Priepuoliai dažniausiai ištinka užsiimant monotonine veikla. Kai kuriems žmonėms, sergantiems narkolepsija, pasireiškia net trumpalaikis paralyžius, kurio metu neprarandama sąmonė.  10% ligonių kenčia nuo haliucinacijų miego metu.   

Simptomai:

  • padidintas mieguistumas;
  • laikinas raumenų kontrolės sumažėjimas ar praradimas, ypač susijaudinus;
  • ryškūs sapnų vaizdai snūduriuojant ar prabundant;
  • prabudus negalėjimas pajudėti ar kalbėti, trumpą laiko tarpą.


DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama iš anamnezės.


GYDYMAS

Gydant ligą, reikia stebėti daug jos simptomų - mieguistumo priepuo­lius, katapleksiją, haliucinacijas, miego paralyžių ir blogą nakties miegą. Gydoma vaistų deriniais, būtina gydytojo konsultacija.


PROFILAKTIKA

Vengti rizikos veiksnių.