Mioma


APIBRĖŽIMAS

Mioma (gr. mys, kilm. myos 'raumuo') – nepiktybinis raumeninio audinio navikas. Dažniausiai auga gimdoje. Susidaro iš lygiųjų raumenų (lejomioma), arba iš skersaruožių raumenų (rabdomioma).


EPIDEMIOLOGIJA

Šia liga serga dažniausiai tik vaisingos, gimdyti galinčios moterys 15 – 49 metų, tačiau dažniau ši liga pasireiškia vyresnėms nei 35 metų moterims.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Mioma – apvalus, standus mazgas, atsiribojęs nuo aplinkinių audinių. Kartais turi įvairaus ilgio ir storio stiebą. Būna įvairaus dydžio (nuo žirnio iki išnešioto vaisiaus), pavienė arba dauginė (iki kelių dešimčių mazgų). Ji atsiranda sutrikus hormonų apykaitai. Gali augti skirtingai: gimdos ertmėje, gimdos raumeniniame sluoksnyje ir pilvo ertmėje. Maža mioma dažnai nejaučiama. Didelė spaudžia gimdą prie gretimų organų – šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos; dėl to gali padažnėti arba pasunkėti šlapinimasis, užkietėti viduriai.

Miomos mazge kartais ima kauptis kalcis ir jis sukietėja. Mioma auga lėtai; prasidėjus klimaksui, kartais išnyksta ir negydoma. Gali virsti piktybiniu naviku. Ligonė dažniausiai nepastoja. Nėštumą nutraukti nebūtina: kartais po gimdymo mioma sumažėja arba visai išnyksta.

Iki šiol neaišku, kodėl jos atsiranda. Manoma, jog miomų atsiradimas ir augimas priklauso nuo kiaušidžių funkcijos, sutrikusios hormonų apykaitos. Miomos padidėja, jei moteris gydoma estrogenais. Be to, jau esamų miomų matmenys gali padidėti ir nėštumo metu.


KLINIKA

Nedidelės miomos nesukelia jokių požymių ir jutimų, tad yra nepastebimos ir nepavojingos, todėl jų operuoti nereikia. Tačiau vėliau augdamos jos spaudžia kitus organus ir sukelia pilnumo jausmą.

Didesnės miomos gali sukelti skausmą, kraujavimą ir baltąsias išskyras iš makšties.

Kartais miomos gali būti ir nevaisingumo priežastimi. Pogleivio miomos dėl mechaninio gimdos gleivinės spaudimo iki 3 kartų mažina nėštumo implantacijos dažnį.

Gimdos miomos gali būti vėlyvo nėštumo nutrūkimo ar priešlaikinio gimdymo, netaisyklingos vaisiaus padėties priežastimi.


DIAGNOSTIKA

Į gydytoją būtina kreiptis, jei pilvo apačioje apčiuopsite mazgą ar naviką. Taip pat pasielgti reikėtų, jei atsirado neaiškūs pilvo ar pilvo apačios skausmai. Taipogi, jei sutrinka šlapinimasis ar šlapimo pūslės veikla, mėnesinių ciklas pasidaro nereguliarus.

Diagnozuoti gimdos miomas nėra sudėtinga: įvertinami moters skundai ir ginekologinė apžiūra, labai informatyvus ultragarsinis mažojo dubens ištyrimas. Netipinių miomų lokalizacijos atvejais atliekama ir kompiuterinė tomografija. Histeroskopija padeda diagnozuoti pogleivio miomas.

Miomos, kurios yra asimptominės, t.y. nesukelia jokių klinikinių požymių, negydomos, o tik stebimos ginekologo.


GYDYMAS

Miomos gydymas priklauso nuo pacientės amžiaus ir ligos sunkumo. Galima miomas gydyti vaistais ar hormonais. Nedidelė mioma gydoma hormonų preparatais, kalio jodidu, dilgėlių lapų nuoviru, fizioterapijos procedūromis. Greitai augančios miomos gali supiktybėti, tad jas būtina operuoti. Operacijos metu gali būti pašalinta tik mioma, o kartais net ir visa gimda. Kartais miomos klimakso metu ar po jo išnyksta pačios.

Miomos be galo retai tampa piktybinėmis, tad dabar chirurginis gydymas taikomas, kai gimda pasidaro didelė, miomos labai greitai auga ir spaudžia greta esančius organus, gausiai kraujuojama, moteris negali pastoti ar išnešioti kūdikio.


PROFILAKTIKA

Nėra.