MIGRENA


APIBRĖŽIMAS

Migrena – tai idiopatinis epizodinis galvos skausmas, lydimas įvairių neurologinių, virškinamojo trakto ir vegetacinės nervų sistemos sutrikimų.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Migrena serga 12- 20% žmonių (Kanada, JAV 12 - 15%, Vokietija  22 %, Japonija 6%, Etiopija 3%).Dažniausiai  serga darbingi 25- 55metų asmenys. 6 – 7 % sergančiųjų – vaikai. Moterys serga dažniau (turi įtakos lytiniai hormonai) nei vyrai, tačiau įvairiose amžiaus grupėse nėra vienodai. Mergaitės ir berniukai serga panašiai, skirtumas atsiranda brendimo laikotarpiu lytinių hormonų įtakoje. Migrena ypatingai sumažėja po klimakterinio periodo. Mėnesinių metu 10-15% moterų patiria menstruacinę migreną. Migrena paūmėja savaitgaliais (priežastis gali būti persimiegojimas).

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Migreną provokuoja:

1) Alkis

2) Alkoholis, ypač geri raudoni vynai

3) Maistas, turintis tiramininių produktų: šokoladas, sūris, kava, citrusiniai vaisiai

4) Hormonaliniai pokyčiai:

a) Migrenos pikas 13 – 15m – tai lytinio brendimo metas ir tai rodo lytinių hormonų įtaką, migrena susilpnėja menopauzės laikotarpiu

b) Kontracepciniai preparatai – daliai moterų provokuoja, o daliai pagerina padėtį.

c) Ketvirtadalis moterų turi menstruacinę migreną

d) Trečiame nėštumo trimestre migrenos priepuolių sumažėja, po gimdymo -  vėl atsiranda

5) Persimiegojimas, miego stoka.

6) Vietinis skausmas – akių, dantų, sinusų

7) Fizinė įtampa, kelionės ( įpročių, klimato kaita )

8) Stresas

9) Alergija

10) Rūkymas

Ligos esmę sudaro kraujagysliniai galvos skausmai. Skauda kraujagysles, kurios turi juntamąsias galūnėles. Kraujagyslių susitraukimas sukelia svaigimą, temimąakyse, spengimą, ūžimą ausyse, darbingumo sumažėjimą. Išsiplėtimas po susitraukimo sukelia skausmą.

 

KLINIKA

Dažniausios yra 2 migrenos rūšys: migrena be auros (60- 70%) ir migrena su aura (20- 25%).

Migrenos su aura priepuolį galima suskirstyti į 4 stadijas: 

1.                   Prodromas – simptomai atsiranda prieš kelias valandas arba dienas iki atsirandant galvos skausmui. Trunka nuo kelių valandų iki kelių dienų. Tai dažniausiai nuotaikos ar elgesio pokyčiai kartu su psichologiniais, neurologiniais ar autonominės (vegetacinės) nervų sistemos sutrikimais. Atsiranda skonio pakitimas- noras valgyti neįprastą maistą. Ligoniams būdingas paburkimas, pabalimas.

Psichinės būklės simptomai – depresija, hiperaktyvumas, hipoaktyvumas, euforija, plepumas, dirglumas, apsnūdimas, išsekimas, darbingumo sumažėjimas. Neurologinės būklės simptomai – fotofobija, fonofobija, kalbos sutrikimas, dėmesio sutrikimas, žiovulys.                 

2.                   Auros periodas – trunka iki 60 minučių ( 20 -  30 minučių ). Migrenos aura – tai kompleksas židininių neurologinių simptomų, kurie pasireiškia prieš galvos skausmą ar jo metu. Aurą galima apibūdinti įvairiais vizualiniais, sensoriniais ar motorikos fenomenais, taip pat galimi kalbos sutrikimo ir smegenų kamieno pažeidimo simptomai. Galvą skaudėti  dažniausiai pradeda  per 60 min po auros pabaigos. Tipiška yra oftalminė aura, kurios metu matomi šviesūs, ryškūs ratilai, dantytų kraštų skotomos (juodos dėmės regėjimo lauke), žybčiojimai, zigzagai arba geometriniai vaizdai akyse. Dažniausiai iš  vieno taško plečiasi  scintiliuojančių švieselių lankas ir išplinta į laužytais kraštais žvaigždę. Vaikams gali būti regos haliucinacijos. Ligoniams taip pat pasireiškia parestezijos- gali būti pirštų, lūpų kampo, liežuvio nutirpimas. Galimos parezės- galūnių silpnumas, gali sutrikti kalba.

3.                   Galvos skausmo periodas. Skausmas pulsuojantis, tvinkčiojantis vidutinio stiprumo ir sustiprėjantis fizinio aktyvumo metu, priklauso stipriems skausmams, dažniausiai jaučiamas pabundant, skausminga kakta, smilkinys, akiduobė. Taip pat būna fonofobija, fotofobija, neaiškus matymas, veido pablyškimas, dėmesio ar rečiau atminties sutrikimai, pykinimas, vėmimas. Periodas trunka 4 – 72 valandas.

4.                   Sveikimo stadija- poskausminis periodas – migrena baigiasi užmigus, išnyksta jautrumas garsams. Gali būti jaučiamas nuovargis, išsekimas, padidėjęs dirglumas ir sumažėjęs protinis darbingumas.

Migrenos be auros metu kliniškai nėra tik auros periodo.

 

DIAGNOSTIKA

Nėra objektyvaus migrenos diagnostikos testo, kurį būtų galima naudoti. Svarbiausia nuodugniai surinkti visus duomenis apie paciento sveikatą ir naudotis standartizuota anketa. Taigi diagnozė remiasi duomenimis apie paciento sveikatą ir normalią neurologinę būklę tarp dviejų priepuolių.

Migrenos su aura diagnostikos kriterijai:

Pacientas pergyveno bent du priepuolius, kurių metu pasireiškė sekantys simptomai: 

•Auros simptomas 

•Aura truko ilgiau kaip 4 minutes arba pacientas pastebėjo dvi viena paskui kitą sekusias auras

•Pasibaigus aurai per 60 minučių įsiskaudėjo galvą

Migrenos be auros diagnostikos kriterijai:

Pacientas pergyveno bent 5 galvos skausmo priepuolius trukusius 4-72 valandas, lydimus bent dviejų A grupės simptomų ir bent vieno B grupės simptomo.

A. Simptomai: 

•Galvos skausmas pulsuoja 

•Galvos skausmas yra unilateralinis (pasireiškia vienoje galvos pusėje) 

•Galvos skausmo intensyvumas vidutinis iki stipraus ir susijęs su įprastiniais per dieną atliekamais veiksmais 

•Fizinis aktyvumas didina galvos skausmo intensyvumą.

B. Simptomai: 

•Pykinimas ir/arba vėmimas  

•Fotofobija ir/arba fonofobija

 

GYDYMAS

Gydymas gali būti dvejopas – priepuolų gydymas ir profilaktinis gydymas. Jei priepuoliai lengvi ar vidutinio stiprumo ir pasireiškia ne dažniau kaip 1-2 kartus per mėnesį, pakanka priepuolių gydymo.

Vaistai simptominiam gydymui priepuolio metu: 1. Triptanai: naratriptanas, sumatriptanas, zolmitriptanas, rizatriptanas.

2) Alkaloidai, kurie vartojami purkštuvais į nosį ir injekcijomis.

3) Nestiprų ir vidutinio stiprumo skaumsą malšina analgetikai- aspirinas, paracetamolis.

4) Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo efektyviai malšina migreninį skausmą, tačiau neveikia lydinčių simptomų, todėl praėjus galvos skausmui, žmonės dažnai lieka nedarbingi. Dažniausiai vartojami: naproksenas, indometacinas, diklofenakas, ibuprofenas, ketorolakas.

5) Kofeinas

6) Narkotiniai analgetikai- kai kitas simptominis gydymas neefektyvus ar kontraindikuotinas.

Migreninei būklei nutraukti rekomenduojami kortikosteroidai.

II.                  Profilaktinė terapija taikoma jeigu naudojami vaistai neefektyvūs migrenos priepuolio metu arba jei per mėnesį 2 – 3 kartus būna migrenos priepuoliai.Profilaktinio gydymo tikslas- sumažinti atakų stiprumą ir skaičių.

-                    skausmą provokuojančių veiksnių pašalinimas

-                    psichoterapija

-                    fizinė terapija – šaltis ar karštis, mankšta, aerobika

-                    akupunktūra

-                    transkutaninė elektrinė nervinė stimuliacija ( TENS )

-                    biologinio grįžtamojo ryšio ( biofeed-back ) ir relaksacijos technikos

Taip pat skiriami ir medikamentai: 1. Beta adrenoblokatoriai: propranololis, atenololis, metoprololis.

2. Antidepresantai, ypač, kai migrena kombinuojasi su depresija ir įtampos skausmais. Naudojami tik tricikliai antidepresantai: amitriptilinas, nortriptilinas.

3. Kalcio kanalų antagonistai, ypač vertingi, kai yra hipertenzija: verapamilis, diltiazemas, flunarizinas.

4. Serotonino receptorių antagonistai: metisergidas, pirotifenas, divaskanas.

6. Prieštraukuliniai vaistai: valproatai, karbamazepinai, topiramatai.

7. Antihistamininiai – daugiau vaikams.

8. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo – galima skirti ir priepuolių metu ir profilaktiškai. Menstruacinei migrenai skiriama 2–3 dienas prieš menstruacijas ir kelias dienas menstruacijų metu.

 

PROFILAKTIKA

1. Galvos skausmus gali sukelti žemas cukraus lygis kraujyje. Norint to išvengti, dietologai rekomenduoja valgyti 3-5 kartus per dieną, nedidelėmis porcijomis, vengiant didesnių tarpų tarp valgymo.

2. Gerkite ne mažiau nei 1,5 litro vandens kasdien. Apribokite kavos, arbatos ir kitokių stimuliuojančių gėrimų vartojimą. Pastarieji išvaro skysčius iš organizmo.

3. Galvos skausmas gali pasireikšti alerginės reakcijos metu. Alergiją gali sukelti citrusiniai vaisiai, pupelės, razinos, figos, saulėgražos, moliūgų sėklos, žemės riešutai, šokoladas. Galvos skausmus taip pat gali sukelti kieti sūriai, nenugriebtas pienas, vynas, švieži kepiniai. Anot dietologų, nevertėtų persistengti vartojant pomidorų padažą, majonezą bei actą, stengtis nevartoti konservuotų, sūdytų produktų, padažų. Galvos skausmą gali sukelti ir nenatūralūs prieskoniai, natrio glutamatas ir dirbtiniai saldikliai.

4. Galvos skausmo bei migrenos profilaktikai tinka produktai, kuriuose daug vitamino B. Įtraukite į mitybą grūdų produktus, kepenis, paukštieną, kiaušinius, grybus, selėnas, bulves, žaliuosius žirnelius, špinatus, grikius, brokolius, žiedinius kopūstus, varškę, džiovintus abrikosus ir slyvas, pistacijas, graikinius riešutus.