Menopauzė

Menopauzė

 

APIBRĖŽIMAS

Menopauzė (gr. meno – mėnesinės + pause – nutrūkimas) – tai moters mėnesinių ir tuo pačiu – vaisingumo išnykimas. Šis laikotarpis prasideda apie 45–55 metus (vidutiniškai 50-51 metų) ir yra sąlygojamas susilpnėjusios kiaušidžių funkcijos. Menopauzė yra mėnesinių išnykimas, tačiau pereinamoji fazė, trunkanti nuo pusės iki penkerių metų (kuomet pakinta hormonų aktyvumas), vadinama klimaksu, kuris prasideda dar prieš menopauzę bei trunka keletą metus po jos (nors kartais klimaksas ir menopauzė yra tapatinami).


EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulinės sveikatos apsaugos organizacijos duomenis, 2001 m. kas antra moteris po menopauzės gyvena apie 30 metų. Nuo to, kokia klimakterinio periodo eiga, priklauso moters savijauta, lemianti jos fizinę ir psichinę būklę vėlesniais metais. Pastaruoju metu moterų su patologine klimakterinio periodo eiga skaičius nuolat auga, ir įvairių autorių duomenimis siekia nuo 30 iki 60 proc. Artėjant arba prasidėjus menopauzei, moterims pasireiškia vienas ar keli somatiniai simptomai, kurių daugelis iš esmės įtakoja moters gyvenimo kokybę.

Prasidėjus menopauzei, kaulų masės praradimas žymiai pagreitėja ir sudaro nuo 2 iki 3 proc. per metus. Taip tęsiasi iki 65-70 metų, po to kaulų masės praradimas pamažėja iki 0,3-0,5 proc. per metus. Nustatyta, kad per moters gyvenimą vidutiniškai prarandama 35 proc. kortikalinės ir apie 50 proc. trabekulinės kaulų masės.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Menopauzę lemia išsekusi kiaušidžių funkcija: kiaušidės gamina vis mažiau lytinių hormonų (estrogeno), dėl to daugėja hipofizės gaminamų hormonų folitropino (FSH) ir liuteino (LH), nes nebevyksta neigiamasis grįžtamasis ryšys (estrogenai slopina FSH ir LH). Iš pradžių (premenopauzėje) sutrumpėja moters ciklas, nes dėl minėtų hormonų greičiau formuojasi folikulai. Ilgainiui kiaušidės išsenka ir jose nebevyksta ovuliacija.

Menopauzė normaliai prasideda 45 - 52 metų moterims. Jei menopauzė prasideda iki 40 metų - ji vadinama ankstyvąja. Klimaksas trunka vidutiniškai iki 65 - 67 metų. Kartais, po kiaušidžių ligų ar operacijų, menopauzė gali prasidėti žymiai anksčiau.

Klimaksas – tai perėjimas iš reprodukcinio periodo (kai moteris dar gali pastoti) į menopauzę. Klimakterinį periodą galima suskirstyti į šias fazes:

• Premenopauzė – periodas, kai atsiranda nežymių mėnesinių susilaikymų (1 kartą kas 3mėn.), gausesnių kraujavimų.

• Perimenopauzė – mėnesinių ciklas nereguliarus, bet jos būna dažniau nei kas 1 metus. Ilgi menstruacijų ciklai (kas 2-3mėn.) kaitaliojasi su trumpais (kas 10d.).

• Menopauzė – tai mėnesinių nebuvimas 1 metų laikotarpyje.

• Postmenopauzė – laikotarpis, kai mėnesinių nėra daugiau kaip 1 metus.


KLINIKA

Menopauzinės pereigos (klimakso) požymių - labai daug. Jie - labai individualūs, be to, skiriasi įvairiuose amžiaus tarpsniuose. Kiekviena moteris gali kentėti nuo skirtingų simptomų, kitoms gali nepasireikšti nei vienas.

Atsiranda daugiau raukšlių, gali pradėti augti  plaukai ant veido, išslinkti smilkinių plaukai. Raumenys netenka stiprumo ir tonuso, muša karštis, vargina nemiga. Kartais skauda sąnarius, pasidaro trapesni kaulai, padidėja osteoporozės rizika. Dėl hormoninių pasikeitimų plonėja ir sausėja makšties audiniai (jie blogiau aprūpinami krauju), atsiranda palankios sąlygos uždegimams ir infekcijoms. Atsiranda ir emocinių sutrikimų, ypač staigių nuotaikos svyravimų. Kai kuriais atvejais šie simptomai būna nedideli, moteris juos lengvai toleruoja, o kartais jie gali moterį visai išmušti iš pusiausvyros. Žinoma, tuo neapsiribojama - gali pasireikšti spazmai, stenokardija.

Ilgainiui (per kelias dešimtis metų) dėl estrogenų trūkumo nyksta moters kaulinis audinys - vystosi osteoporozė. Kaulai tampa trapesni, greičiau lūžta. Estrogenai turi apsauginę funkciją - saugo moters kraujagysles nuo aterosklerozės. Todėl, praėjus apie 10 metų po menopauzės, padidėja tikimybė sirgti aterosklerozės komplikacijomis (miokardo infarktu, insultu, trombozėmis). Manoma, kad estrogenas saugo ir nuo Alzheimerio ligos, todėl senatvėje moterys dažniau serga šia liga.


DIAGNOSTIKA

Menopauzė diagnozuojama gerai išanalizavus moters simptomus, bei atmetus kitas galimas ligas, turinčias panašius požymius. Pagal endokrininius pakitimus nustatoma klimakterinio sindromo fazė. Esant disfunkciniams kraujavimams iš gimdos, atliekamas gimdos ertmės išgrandymas. Osteoporozei nustatyti ir jos sunkumui įvertinti, matuojamas kaulų mineralinis tankis.


GYDYMAS

Gydymą turi skirti gydytojas, atsižvelgdamas į ligonės simptomus ir kitus faktorius. Šiuo metu yra gana daug efektyvių pakaitinės hormonų terapijos preparatų, iš kurių galima parinkti tinkamiausią.

Jei klimakso požymiai itin išreikšti - rekomenduojama skirti pakaitinę hormonų terapiją. Jos esmė - vartoti hormonus, kurių trūksta klimakso metu. Tačiau ilgai vartojami šie hormonai (estrogenai ir progestinai) ypač padidina krūties vėžio tikimybę. Kartu vartojami kalcio ir vitamino D preparatai, kurie padeda išvengti pomenopauzinių kaulo audinio praradimų. Jei menopauzės požymiai labai išreikšti, taip pat skiriamas simptominis gydymas.


PROFILAKTIKA

Svarbu sveikas gyvenimo būdas, nėštumų planavimas, nuoseklus ir savalaikis ginekologinių ir kitų organizmo ligų gydymas. Pakaitinė hormonų terapija postmenopauzėje žymiai pagerina gyvenimo kokybę ir padeda išvengti sunkių organizmo ligų (osteoporozės, širdies ir kraujagyslių sistemos ligų ir kt.).