Meningitas

MENINGITAS


APIBRĖŽIMAS

Meningitu vadinamas galvos ir nugaros smegenų minkštųjų dangalų uždegimas.


EPIDEMIOLOGIJA

Bakteriniu meningitu serga nuo 4,6 iki 10 iš 100 000 gyventojų per metus. Virusinio meningito sukėlėjai plačiau paplitę, ir juo turėtų būti sergama dažniau, tačiau ne visi susirgę asmenys patenka į ligoninę, lengvų formų atveju kartais visiškai ir gana greitai pasveiksta, todėl tikslių duomenų apie sergamumą virusiniu meningitu nėra.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Meningitą gali sukelti įvairūs mikroorganizmai, tačiau dažniausi sukėlėjai yra bakterijos, sukeliančios bakterinį meningitą (dažniausiai meningokokas, pneumokokas, Haemophilus influenzae, tuberkuliozės mikobakterijos) ir virusai, kurie sukelia virusinį meningitą (pūslelinės (Herpes), tymų, epideminio parotito (kiaulytės), enterovirusai (ECHO, Koksackie) ir kiti). Koks sukėlėjas tikėtiniausias bakterinio meningito atveju, priklauso nuo įvairių veiksnių, tačiau svarbiausias iš jų- ligonio amžius. Rečiau meningitą sukelia grybeliai (būdingi tik menko atsparumo asmenims), riketsijos ir kiti reti infekciniai veiksniai.Kai kuriems sukėlėjams būdingas susirgimų sezoniškumas, pvz., susirgimų meningokokiniu meningitu padaugėja žiemą ir pavasarį, o enterovirusų sukeltos ligos dažnesnės vasarą ir rudenį. Bakterijos į centrinę nervų sistemą gali patekti oro lašeliniu būdu, per kraują, išplisti kontakto keliu iš gretimų organų ar patekti tiesiogiai iš aplinkos, patyrus galvos traumą. Virusai į organizmą dažniausiai patenka per kvėpavimo takų, virškinimo sistemos ar per šlapimo ir lytinių organų gleivinę, o smegenis pasiekia per kraują arba keliauja nervų kamienais. Meningitai gali sukelti grėsmingas komplikas – galvos smegenų uždegimas ir pažeidimas (meningoencefalitas), galvos smegenų pūlinio (absceso) ar pūlių sankaupos (empiemos) susiformavimas. Galimi liekamieji reiškiniai: nuovargis, atminties (ypač trumpalaikės) bei dėmesio koncentracijos sutrikimas, žymiai rečiau – elgesio ar mokymosi, klausos sutrikimai, o itin sunkiais, komplikuotais atvejais – galvos smegenų pažeidimas, smegenų vandenė, epilepsija, intelekto defektai. Virusinis meningitas ne visais atvejais toks grėsmingas, tačiau taip pat būtinas skubus stacionarinis gydymas, nes galima komplikacija – encefalitas.

 

KLINIKA

Ligos simptomai priklauso nuo paciento amžiaus, imuninės būklės, ligos sukėlėjo ir trukmės. Būdingiausi simptomai- karščiavimas, galvos skausmas, sprando raumenų įtempimas, pykinimas ir/ar vėmimas, šviesos baimė, specifiniais Kerningo ir/ar Brudzinskio simptomais nustatomi smegenų dangalų dirginimo požymiai. Nors virusinio ir bakterinio meningito atvejais simptomai iš esmės nesiskiria, tačiau virusinis meningitas nesukelia tokių ryškių simptomų, ligos eiga nėra tokia ūmi ir bendra ligonio būklė yra geresnė. Jei meningitas negydomas, išsivysto sunki organizmo būklė- sutrinka sąmonė, ligonį gali ištikti koma.

 

DIAGNOSTIKA

Pagrindinis diagnostinis metodas yra smegenų skysčio tyrimas. Sergant meningitu būna padidėjęs smegenų skysčio slėgis. Esant bakteriniam meningitui skystis būna drumstas, balkšvas, o virusinio meningito atveju- bespalvis, skaidrus. Likvore nustatomas uždegiminių ląstelių, baltymų ir gliukozės kiekis padeda diferencijuoti bakterinį ir virusinį meningitus. Atliekami mikrobiologiniai ir virusologianiai likvoro, taip pat kraujo tyrimai. Atsiradus bakterinio meningito komplikacijų, gali būti atliekami galvos smegenų radiologiniai tyrimai.

 

GYDYMAS

Skiriasi bakterinio ir virusinio meningito gydymas. Kuomet ligą sukelia bakterijos, ligos pradžioje skiriami antibiotikai, veikiantys daugelį bakterijų,o atlikus tyrimus gydymas keičiamas- pasirenkami konkretų sukėlėją veikiantys antibiotikai. Kai kuriais atvejais skiriama ir gliukokortikoidų.Sergant virusiniu meningitu, specifiniai priešvirusiniai vaistai gali būti skiriami tik kai kuriais atvejais, pvz., Herpes viruso infekcijai gydyti skiriamas acikloviras. Visuomet svarbus simptominis gydymas:skausmą ir karščiavimą mažinantys vaistai, tirpalai, palaikantys pakankamą skysčių kiekį organizme ir mažinantys intoksikaciją, tam tikrais atvejais (esant smegenų pabrinkimui) skiriami vaistai, išvarantys skysčius iš organizmo.

 

PROFILAKTIKA

Asmenys, turėję kontaktą su ligoniais sergančiais meningokokų sukelta infekcija, turėtų gauti profilaktinę antibiotikų dozę. Patalpas reikėtų gerai išvėdinti. Vykstant į šalis, kuriose yra didelis sergamumas meningokokine infekcija, patariama pasiskiepyti. Vakcinuotis patariama ir rizikos grupėms priklausantiems asmenims (tiems, kurių blužnis pašalinta, laboratorijų darbuotojams ir t.t.).Svarbus savalaikis visų infekcinių ligų, kurios gali tapti meningito priežastimi, gydymas.