MASTITAS


APIBRĖŽIMAS

Mastitas - tai pieno liaukos uždegimas laikotarpiu po gimdymo.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Krūties infekciniu uždegimu dažniausiai serga 18-50 metų amžiaus moterys, tačiau pastauoju metu sergamumas mastitu mažėja. Paprastai susergama po pirmo gimdymo (du kartus dažniau, nei po pakartotinų gimdymų), nes pirmakartės nelabai žino, kaip prižiūrėti krūtis, maitinant kūdikį.

 

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Šios kilmės krūties uždegimas dažniausiai pasitaiko pirmosiomis 6 maitinimo krūtimi (žindymo) savaitėmis, patekus iš išorės į pieno liauką stafilokokams, rečiau streptokokams ar E.coli. Jo predisponuojantys veiksniai yra spenelių įtrūkimai ir laktostazė (pieno susitvenkimas). Maitinančioms moterims ligos sukėlėjai pakliūna per įtrūkusius spenelius iš naujagimio nosiaryklės. Gali užsikrėsti per nešvarius baltinius, rankas. Maitinimo metu pieno srovė tarsi nuolat plauna pieno latakėlius. Užsiblokavus latakui, toje krūties vietoje užsistovi pienas, ten dauginasi mikroorganizmai ir tik tuomet, kai organizmas nebesusitvarko su jų kiekiu, pradeda ryškėti lokalios infekcijos požymiai, atsiranda sukietėjimas, jis gali būti skausmingas.

 

KLINIKA

Pagal sunkumą skiriamos kelios ligos stadijos, kurios, negydant, pereina viena į kitą:
Serozinis:
- pakyla aukšta temperatūra (39-40°C);
- pablogėja savijauta (skauda galvą, silpna);
- krūtis padidėja, parausta, joje jaučiamas sunkumas, varsto diegliai;
Pūlinis (išsivysto, kai supūliuoja infiltratas):
- temperatūra „šokinėja“ – vakarais pakyla, rytais nukrenta;
- temperatūrą lydi šaltkrėtis;
- pablogėja apetitas, miegas;
- krūtis įgauna melsvą atspalvį, išryškėja poodžio venos;
- gali padidėti ir tapti skausmingi pažasties limfmazgiai;

- pagal lokalizaciją pūlinys gali būti paviršiuje po krūties oda, pačioje pieno liaukoje ar už jos.
Krūtyje gali būti keli supūliavę sukietėjimai, kurie susilieja tarpusavyje į vieną didesnę ertmę, – tai flegmoninis mastitas.

Sutrikus krūties kraujotakai, užsitrombavus jos kraujagyslėms prasideda gangreninis mastitas, krūtis ima pūti. Tai pati sunkiausia mastito forma.

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas diagnozuoja mastitą:

-vertindamas ligonės skundus, ligos simptomus;

-nustatydamas organizmo bendros intoksikacijos požymius;

-apžiūrint matoma paraudusi krūties oda, padidėjusi krūtis;

- čiuopiant jaučiama, kad pažeista krūtis kieta, infiltruota, o pažasties limfmazgiai padidėję ir skausmingi;

-atliekant ultragarsinį tyrimą.

 

GYDYMAS

Gydymo priemonės priklauso nuo mastito formos. Jei diagnozuotas serozinis mastitas:

1. Naujagimis ir toliau žindomas, o likęs pienas po maitinimo nutraukiamas rankomis arba pientraukiu. Tai daroma taip: sukietėjimai švelniai pamasažuojami sukamaisiais judesiais, po to pienas varomas spaudant pirštų galiukais nuo krūties periferijos link spenelio išilgai pieno latakėlių ir, dviem pirštais – nykščiu ir smiliumi – suspaudus pigmentinį laukelį, pro spenelį išbėga nedidelė pieno čiurkšlytė. Judesiai vėl kartojami nuo pradžių. Pieno nutraukimas yra lėtas, atkaklus, ir sunkus darbas, reikalaujantis daug kantrybės; jis negali būti atliekamas grubiai ir greitai. Reikia atsiminti, kad anatomiškai pieno latakėliai krūtyje išsidėstę radialiai aplink spenelį („lyg saulytė”), todėl jokiu būdu negalima krūties masažuoti ar trinti skersai jų eigai.

2. Dėvima liemenėlė, kuri tinkamai pakelia krūtį.

3. Dedamas ledas ant paraudusios vietos (ledas turi būti suvyniotas į rankšluostį).

4. Laktacijai slopinti skiriami medikamentai- parlodelis, bromkriptinas;

5. Pieno sekrecijai skatinti skiriamas oksitocinas.

 6. Prisidėjus bakteriniam uždegimui skiriami antibiotikai (pusiau sintetiniai penicilinai, aminoglikozidai, cefalosporinai). Nuo 7 iki 10 dienų vartojami du antibiotikai.

7. Organizmo atsparumas stiprinamas vitaminais.

Chirurginis gydymas taikomas kuomet krūtyje susiformuoja pulinys. Pūlinys atveriamas, apmirę audiniai šalinami.

 

PROFILAKTIKA

Mastito profilaktika labai paprasta – taisyklingas ir dažnas kūdikio žindymas. Naujagimis pirmosiomis jo gyvenimo savaitėmis maitinamas tiek kartų, kiek jis nori (net ir naktį), ne rečiau kaip kas 3 val., kiekvienąkart iš kitos krūties. Prieš kiekvieną maitinimą krūtį būtina apiplauti šiltu vandeniu su muilu (geriausia – bekvapiu vaikišku), nusausinti švariu, karštu lygintuvu išlygintu rankšluostėliu ir tik tuomet maitinti. Po maitinimo krūtis vėl apiplaunama, nusausinama, spenelis suvilgomas pieno lašu (pats pienas turi mikrobus naikinančių savybių). Suskilę speneliai didina pavojų patekti patogeniniams mikroorganizmams ir sukelti krūties uždegimą. Jei speneliai sutrūkę, jie ir laukeliai aplink juos po kiekvieno maitinimo patepami specialiais tepalais, skatinančiais žaizdelių gijimą.  Reikia vengti situacijų, kuomet gali būti užblokuoti pieno latakai. Pieno latakas gali užsiblokuoti nuo paprasčiausio spaudimo – kai krūtį spaudžia automobilio saugos diržai, kūdikio vaiknešėlio diržai. Žindymo laikotarpiu, ypač šaltuoju metu laiku, būtina pasirūpinti, kad krūtys būtų apsaugotos nuo šalčio. Motina turi jausti komfortą – krūtims neturi būti nei per šilta, nei per šalta.