Makulos degeneracija

Makulos degeneracija


APIBRĖŽIMAS

Makulos degeneracija – tai geltonosios dėmės, atsakingos už centrinį ryškiausią ir spalvinį regėjimą, sunykimas. Amžinė makulos degeneracija (AMD) - tai dėl amžiaus atsirandantis centrinės tinklainės dalies - geltonosios dėmės (makulos) - pakenkimas, dėl kurio dažnai labai pablogėja arba prarandamas regėjimas. Tai vyresnių žmonių regos sutrikimas, nors retais atvejais gali išsivystyti ir jauniems.


EPIDEMIOLOGIJA

Tai pagrindinė kaukazo regiono gyventojų savaiminio apakimo priežastis, trečdalis kaukazo gyventojų virš 75 metų amžiaus serga šia liga. Kitos rasės žmonės serga daug rečiau, skirtumo tarp vyrų ir moterų nepastebėta. Tai senyvų žmonių liga.

Amžinės makulos degeneracijos išsivystymo rizika didėja su amžiumi – ji dažnesnė vyresnių nei 60 metų amžiaus žmonių tarpe. Apie 10% žmonių, esančių 65-75 m. amžiuje, AMD pablogina centrinį regėjimą, o vyresnių nei 75 m. amžiuje net 30%.  Didesnę riziką turi asmenys, kurių šeimoje yra sergančių AMD, rūkantys, nutukę. Patebėta, kad ši liga dažniau pasitaiko tarp moterų nei tarp vyrų, bei tarp baltosios rasės atstovų dažniau nei tarp afroamerikiečių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Yra skiriamos dvi AMD rūšys: neeksudacinė („sausoji“) bei eksudacinė („šlapioji“) forma. Sausoji forma yra dažniau pasitaikanti, šlapia AMD sudaro tik apie 10-15% visų AMD atvejų. Abi formos beveik visada atsiranda vyresniems nei 50 metų žmonėms. Dažniausiai pažeidžiamos abi akys, tik ligos pradžia bei pažeidimo laipsnis gali skirtis.

Sausa AMD forma išsivysto, kai sutrikus tam tikrų medžiagų pasišalinimui, jos atsideda centrinėje tinklainės dalyje vadinamųjų drūzų pavidalu. Vien drūzos paprastai dar nesukelia matymo pablogėjimo. Procesui progresuojant vystosi tinklainės pigmentinio sluoksnio atrofija, ima blogėti rega. Vystantis eksudacinei AMD, šalia drūzų atsiranda eksudacinė tinklainės pigmentinio epitelio atšoka, po tinklaine formuojasi naujadarių kraujagyslių tinklas. Šios kraujagyslės yra trapios, labai pralaidžios skysčiui – po tinklaine gali atsirasti eksudato, kraujo.

AMD kilmė nėra  pilnai aiški.


Pagrindinės ligos atsiradimo priežastys:

  • amžius,
  • netinkama mityba, ypač per mažas vaisių ir daržovių vartojimas,
  • rūkymas,
  • saulės spindulių poveikis,
  • kai kurių medikamentų vartojimas.

Sunerimti reikėtų, kai:

  • vaizdai tampa netaisyklingi, l iškraipytomis linijomis,
  • daiktai ir objektai gali atrodyti didesni arba mažesni nei yra iš tikrųjų,
  • regėjimas vis blogėja, o regėjimo lauko centre atsiranda tamsi dėmė.


KLINIKA

Pirmasis sausos AMD simptomas yra neryškus regėjimas, kuris vėliau pereina į vaizdo iškritimą, t.y. juodą dėmę regos lauko centre. Tai ypač pastebima skaitant, žiūrint į objektus iš arti. Ši forma pradžioje gali būti asimptominė, kai nustatomi pokyčiai akių dugne nesukelia nusiskundimų. Sausa forma paprastai yra lėtai progresuojanti, palengva bloginanti regėjimą daugelio mėnesių-metų bėgyje. Kartais sausa forma gali pereiti į šlapiąją AMD formą.

Eksudacinė AMD pasižymi staigesniu regos pablogėjimu, kartais kelių dienų bėgyje. Iki 90% atvejų eksudacinė AMD baigiasi aklumu. Ligos pradžioje žmogus pastebi, kad linijos atrodo nelygios, iškraipytos. Blogėja regėjimas, centre matymo lauko atsiranda tamsi dėmė.
AMD nustatoma įvertinus paciento nusiskundimus,  apžiūrint akių dugną išplėtus vyzdžius- centrinėje tinklainės dalyje nustatomi specifiniai pokyčiai. Atliekamas Amslerio tinklelio testas, kuris parodo centrinius regėjimo defektus. Centriniai regėjimo lauko defektai nustatomi atlikus ir perimetriją. Fluorescentinė angiografija parodo pakitusių naujadarų kraujagyslių buvimą.


DIAGNOSTIKA

Sausoji degeneracija nustatoma radus centrinio ir spalvinio regėjimo sutrikimus, atlikus akių dugno apžiūrą.
Šlapiajai degeneracijai nustatyti atliekamos flurescensuojanti ir indocianino žaliojo angiogramos, kuriomis nustatomas kapiliarų įaugimas.


GYDYMAS

Kadangi iki šiol vis dar nėra efektyvaus ir saugaus AMD gydymo metodo, reikėtų visą dėmesį skirti šios ligos profilaktikai ir laiku šiai klastingai ligai užbėgti už akių.

Būtent dėl šių priežasčių nustačius amžinę makulos degeneraciją, ir ypač jos profilaktikai skiriama tinklainės kraujotaką gerinančių ir kraujagysles plečiančių preparatų.

Eksudacinė AMD gali būti gydoma keliais būdais: lazerine fotokoaguliacija, fotodinaminiu būdu (pacientui į kraują suleidžiama speciali medžiaga, kuri susikaupia naujadarėse kraujagyslėse, o šios yra apšvitinamos diodiniu  lazeriu, sukeliant jų trombozę bei atrofiją), suleidžiant antiangiogeninių  vaistų į akies vidų. Tačiau šiuo metu tik daliai pacientų taikomas gydymas duoda ilgesnį terapinį poveikį.


PROFILAKTIKA

Ypač svarbu vartoti antioksidantus (vitaminus A, E, C). Nustatyta, kad antioksidantai pristabdo viso organizmo, taip pat akių senėjimo procesus. Teigiamai tinklainę veikia karotinoidai (liuteinas ir zeaksantinas), kurių yra daržovėse tamsiais lapais. Pastarųjų metų klinikiniai tyrimai rodo, kad, norint pristabdyti geltonosios dėmės amžiaus degeneraciją, ypač svarbu, jog organizmas gautų pakankamai cinko. Todėl rekomenduojama vartoti maisto papildus, turinčius visas šias reikalingas medžiagas. Profilaktiškai rekomenduojama nešioti akinius su apsauginiais filtrais nuo saulės ultravioletinių spindulių.