Makšties vėžys

Makšties vėžys


APIBRĖŽIMAS

Makšties vėžys – tai piktybinis navikas, kuris atsiranda makštyje supiktybėjus makšties gleivinės ląstelėms. Makšties vėžys yra retos rūšies vėžys, kuris vystosi makšties audiniuose.


EPIDEMIOLOGIJA

Tai retai pasitaikantis piktybinis navikas. Makšties vėžiu dažniausiai serga sulaukusios 50-70 metų moterys. Makšties vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus moterys, kurių klimakterinis periodas jau yra praėjęs. 90 proc. makšties vėžio atvejų diagnozuojama plokščiųjų ląstelių karcinoma, kitais – šviesiųjų ląstelių vėžys (sietinas su padidėjusiu stilboestrolio poveikiu gimdai), adenokarcinoma ar sarkoma.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Makšties vėžį sukeliančios priežastys nėra tiksliai žinomos. Manoma, jog šio vėžio atsiradimui įtakos gali turėti lytiškai plintančios ligos (venerinės), makšties spiralės, dažnos makšties infekcijos, didelis lytinių partnerių skaičius. Pirminis makšties vėžys pradeda augti iš ikivėžinių foninių ligų pažeistos makšties gleivinės. Į įvairias makšties dalis gali išplisti gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių, kasos, skrandžio, storosios žarnos vėžys.

Manoma, kad makšties vėžį gali sukelti šie veiksniai:

  • sintetinis estrogenas
  • ŽPV infekcija
  • gimdos kaklelio vėžys
  • dažnai naudojami vaginos pesarai
  • rūkymas
  • ŽIV / AIDS infekcijos
  • dažni makšties uždegimai (kolpitai)
  • lyties organų herpes virusas.

Pagal navikinio proceso išplitimą makšties vėžys skirstomas į 0, I, II, III, IVA ir IVB stadijas.

Makšties vėžio komplikacijos yra metastazės į plaučius, kepenis, kaulus, kirkšnis, dubens, paraaortinius limfmazgius. Ligai pasiekus IV stadiją, susiformuoja fistulės, jungiančios šlapimo pūslės ir makšties spindžius arba tiesiosios žarnos ir makšties spindžius.

Susidarius fistulėms, iš makšties nevalingai gali tekėti šlapimas arba išmatos.


KLINIKA

Simptomai paprastai nepasireiškia tik ligai prasidėjus, simptomai atsiranda vėliau, kai liga progresuoja. Prieš atsirandant vėžiui, pirmiausia atsiranda makšties gleivinės pakitimai. Gleivinėje matomos balkšvos dėmės. Kadangi jos dažniausiai būna nežymios, moterys jų dažniausiai nepastebi. Vėliau gali atsirasti balkšvų vandeningų su kraujo priemaiša išskyrų, kraujosruvų.

Simptomai:

  • Vidurių užkietėjimas
  • Skausmas šlapinantis
  • Dvokiančios išskyros iš lytinių takų
  • Skausmas pilvo apačioje
  • Kraujingos išskyros iš lytinių organų
  • Kietas, gruoblėtas mazgas makšties sienelėje
  • Kontaktiniai kraujoplūdžiai iš makšties
  • Kraujuojančios opos makšties sienelėje.


DIAGNOSTIKA

Jei yra įtariamas makšties vėžys, tolesnis vertinimas būtinas, siekiant patvirtinti arba paneigti vėžio buvimą. Išvados atlikus dubens tyrimus, ir PAP-testą, yra pirmieji žingsniai, nuo kurių priklausys tolimesni tyrimai.

Gali būti padaryta kolposkopija, gydytojui siekiant susidaryti nuomonę apie gimdos kaklelio ir makšties audinius. Kolposkopijos metu naudojama į mikroskopą panaši priemonė. Šios procedūros metu gali būti padaryta vaginos biopsija. Makšties biopsija daroma labai greitai ir neskausmingai, taigi Jums anestetikai nebus skiriami.


Jei biopsija patvirtina vėžį, toliau seka ligos stadijos nustatymas, kaip toli vėžys išplitęs į netoli esančius audinius.


GYDYMAS

Pagrindinis gydymo būdas yra spindulinė terapija. Makšties vėžio chirurginis gydymas taikomas retai, tačiau gali būti atliekamas tam tikrais atvejais. Kai pirminis navikas išgydomas spinduliais, galima operaciniu būdu šalinti klubinius ir kirkšnių limfmazgius arba švitinti padidėjusius kirkšnių limfmazgius.


PROFILAKTIKA

Siekiant sumažinti makšties vėžio riziką, reikia vengti užsikrėsti ŽPV. Ribokite seksualinius partnerius bei apsidrauskite lytinių santykių metu naudodamos prezervatyvus. Kitas būdas užkirsti kelią ŽPV – skiepai. Vakcina šiuo metu rekomenduojama mergaitėms nuo 9 metų ir jaunoms moterims iki 27 metų.
Kitas būdas sumažinti riziką susirgti makšties vėžiu - mesti rūkyti. Reguliaraus Pap tepinėlis yra labai svarbus moters ginekologinei sveikatai.