Listeriozė

LISTERIOZĖ


APIBRĖŽIMAS

Listeriozė – gyvūnų ir žmonių užkrečiamoji liga, kurią sukelia Listeria monocytogenes bakterijos.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Listeriozė yra paplitusi visame pasaulyje.Lietuvoje žmonių susirgimų listerioze atvejai registruojami kasmet. Listerijų platintojai gamtoje -  graužikai, ypač pelės, taip pat naminiai gyvuliai - triušiai, kiaulės, arkliai, antys, vištos ir kiti. Sukėlėjų galima aptikti pašaruose, vandenyje, žmogaus išmatose, ant maisto produktų. Daugiausiai užsikrečiama per maistą, ypač pieno produktus. Listeriozė – sezoninė liga: naminiai gyvūnai serga žiemos pabaigoje. Vaisius gali užsikrėsti per placentą, gimdymo metu. Užsikrėtus per maisto produktus ypač per sūrius dažnai būna listeriozės protrūkiai, kai suserga kelios dešimtys ar šimtai žmonių. Infekcija labiausiai pavojinga nėščioms moterims, naujagimiams, vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių organizmo atsparumas sumažėjęs.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Listerijos - tai mažos bacilos.Sukėlėjas iki 1948 m. buvo žinomas tik vienas – Listeria monocytogenes. Dabar žinomi dar 6 skirtingi sukėlėjai: L.ivanovii, L.seeligeri, L.innocua, L.welshimeri, L.grayi, L.murrayi. Sukėlėjas į žmogaus organizmą dažniausiai patenka su maistu. Listerijos prasiskverbia į kraują, išplinta po visą organizmą. Dažniausiai listerioze serga asmenys, kuriems yra imuninės sistemos nepakankamumas: naujagimiai, vyresni negu 55 metų amžiaus asmenys, ligoniai, ilgai gydomi kortikosteroidais, imunodepresantais, sergantys vėžiu arba diabetu.

 

KLINIKA

Patekus į žmogaus organizmą listerijoms, po 3 - 70 dienų, dažniausiai po 3 savaičių (naujagimiams po 3-5 d.) pasireiškia ligos simptomai. Liga prasideda staiga: apima stiprūs galvos, raumenų skausmai, nemiga, irzlumas, kartais bėrimas (stambus pūslelėmis ar smulkus taškais, dažnai ant sąnarių). Padidėja limfiniai mazgai. Suaugusiems žmonėms listerijų sukeltas meningitas (smegenų dangalų uždegimas) yra dažniausia listeriozės pasireiškimo forma. Meningitas pasireiškia stipriais galvos skausmais, sprando sustingimu, pusiausvyros sutrikimu, net traukuliais. Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau dažniausiai gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės ar vaisiaus mirties priežastimi.


DIAGNOSTIKA

Ligos sukėlėjas randamas kraujyje, smegenų skystyje arba akių ir gerklų tiriamojoje medžiagoje. Serologiniai tyrimo metodai nenaudojami, nes imuninis atsakas labai silpnas.

 

GYDYMAS

Rekomenduojama gydyti antibiotikais: penicilinu arba ampicilinu (amoksiciklinu) bei makrolidais. Vaistai švirkščiami į veną, gydymo trukmė - ne mažiau 15 dienų. Gydymo trukmė priklauso nuo klinikinės situacijos. Jei gydoma 2 savaites, pasitaiko atkryčių. Meningitas gydyti skiriami vaistų deriniai: penicilinas ir gentamicinas, arba ampicilinas (amoksiciklinas) ir gentamicinas. Pavėluotai pradėjus gydyti, ypač menigoencefalitą ar naujagimių listeriozę, visiško išgijimo tikimybė mažesnė.

 

PROFILAKTIKA

Nors nuo listeriozės vakcinos nėra, tačiau sumažinti užsikrėtimo riziką galima vartojant saugų maistą ir jį tinkamai tvarkant. Bendros rekomendacijos:

• Vartoti tik gerai šiluma apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt.

• Kruopščiai plauti žalias daržoves prieš vartojimą.

• Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, kad išvengti kryžminio maisto užteršimo.

• Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.

• Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis.

Rekomendacijos rizikos grupės asmenims:

Kad sumažinti užsikrėtimo riziką, visi didesnės rizikos grupės asmenys turėtų laikytis bendrų rekomendacijų,

o ypatingai:

    • Vengti minkštų sūrių (feta, Brie, Camembert, pelėsinių ir kt.).

    • Vengti kulinarijos gaminių iš prekybos tinklo, taip pat dešrainių, mėsainių ir pan.

    • Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų.

    • Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą pakankamai gerai iškaitinti prieš vartojimą.

    • Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai paštetų.

    • Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.