Lėtinis bronchitas

LĖTINIS BRONCHITAS


APIBRĖŽIMAS

Tai lėtai prasidedantis ir nuolat progresuojantis bronchų gleivinės uždegimas. Lėtinis bronchitas diagnozuojamas, kai asmuo 2  metus iš eilės mažiausiai 3 mėnesius (nebūtinai iš eilės) kasmet kosėjo ir skrepliavosi.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Lėtiniu bronchitu serga apie 15-25 proc. vyrų, o moterų tris kartus mažiau- 5-8 proc.Lėtinis bronchitas dažnesnis šalto ir drėgno klimato šalyse (Anglija, Airija, Belgija, taip pat Lietuva ir kt. šalys).

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Lėtinio bronchito atsiradimą 90 proc. lemia rūkymas (taip pat ir pasyvus). Pagal Pasaulinės Sveikatos Organizacijos duomenis, kiekvienas 40 metų rūkalius serga lengvesniu ar sunkesniu bronchitu. Taip pat sergamumą lemia klimato sąlygos (šaltas, drėgnas, vėjuotas) ir oro užterštumas (miestų gyventojai serga dažniau nei kaimo). Ligą gali lemti nosiaryklės lėtinė infekcija. Taip pat dažniau serga asmenys, kurių kvėpavimas pro nosį yra sutrikęs.

Veikiant šiems veiksniams, pažeidžiama kvėpavimo takų struktūra ir funkcija:

-pažeidžiamas kvėpavimo takų epitelis;

-juose telkiasi bakterijis;

-pasireiškia uždegimas gleivinėje ir pogleivyje;

-padidėja bronchų reaktyvumas, pasireiškia bronchų spazmas.         

 

KLINIKA

Porą metų pradėjus sirgti būna lėtinis paprastas bronchitas- pasireiškia sausas kosulys, kosulio dirginimas. Vėliau progresuoja į vieną iš galimų formų:

-lėtinį pūlingą-skrepliuojama pūlingais skrepliais;

-lėtinį obstrukcinį-pasireiškia dusulys, švokštimas;

-lėtinį mišrų bronchitą- ligonis ir skrepliuoja ir dūsta.

Sergantieji dažnai prie simptomų pripranta, remisijų metu jaučiasi gerai. Ligai paūmėjus išryškėja simptomai, gali būti karščiavimas dėl bakterinės infekcijos.

 

DIAGNOSTIKA

Lėtinis bronchitas diagnozuojamas, kai ligonis ne mažiau kaip dvejus metus, iš eilės ne mažiau kaip po3 mėnesius daugumą dienų kosti ir skrepliuojasi arba kai ne mažiau kaip du metus išeilės, ne mažiau kaip po 3 mėnesius daugumą dienų kosti ir yra pasikartojanti grįžtamoji bronchų obstrukcija paūmėjimo metu.

Pagerėjimo metu laboratoriniai tyrimai gali būti normalūs ir tik ligai paūmėjus kraujo tyrime randami uždegimo požymiai, tirinat kraujo dujas- deguonies trūkumas. Atliekami ir instrumentiniai tyrimai: spirometrija (tyrimo rodikliai pakinta esant obstrukciniam bronchitui) ir krūtinės ląstos rentgenograma (nespecifiški pokyčiai atsiranda tik ilgai sergant ir/ar prasidėjus komplikacijoms).

Papildomų duomenų gaunama atlikus citologinį ir bakteriologinį skreplių tyrimą.

 

GYDYMAS

Gydymas veiksmingas tuomet, kai pašalinami veiksniai, žalojantys kvėpavimo takus (reikia mesti rūkyti, nebekontaktuoti su medžiagomis, kurios dirgina kvėpavimo takus).

Lėtinis bronchitas gydomas paūmėjimo metu, priežastis dažniausiai būna infekcija. Kai pasireiškia skrepliavimas, pūlingi skrepliai, karščiavimas – skiriami antibiotikai. Karščiuojantiems ligoniams taikomas namų režimas, poilsis, duodama gerti šiltų skysčių. Jei temperatūra ladai didelė, skiriami antipiretikai. Kartais vartojami gleives skystinantys vaistai - mukolitikai (ambroksolis, acetilcisteinas). Jų poveikis nėra įrodytas. Geriausiai gleives skystina vandens gėrimas (bent 2 - 3l per dieną).

Kai yra lėtinis bronchitas su bronchų obstrukcijos sindromu, skiriami inhaliuojami broncholitikai (salbutamolis, fenoterolis ir kt.) ar inhaliuojami gliukokortikosteroidai (budezonidas, flunizolidas, flutikazonas).

 

PROFILAKTIKA

Žmonės, sergantys lėtiniu bronchitu, turėtų vengti rūkymo (tame tarpe ir pasyvaus), buvimo užterštame ore ir respiratorinių infekcijų. Taip pat svarbus gausus skysčių vartojimas. Sergantieji kvėpavimo takų ligomis gali atlikti ir specialius kvėpavimo pratimus, padidinančius kvėpavimo raumenų darbo efektyvumą.