Leptospirozė

LEPTOSPIROZĖ


APIBRĖŽIMAS

Leptospirozė - tai infekcinė liga, kurią sukelia spiralės formos bakterijos leptospiros.Leptospiroze gali sirgti ne tik laukiniai ir naminiai gyvuliai (ypač šunys ir katės), bet ir žmonės.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Leptospirozė yra endeminė liga, kuria dažniausiai sergama lietinguoju periodu tropikų zonoje ir vasaros pabaigos - rudens laikotarpiu vidutinio klimato rajonuose. Lietuvoje kiekvienais metais pasitaiko 15-40 ligos atvejų.

Žmonės užsikrečia nuo laukinių ir naminių gyvūnų. Leptospiros plinta per užkrėstų gyvūnų šlapimą, kuris patenka į vandenį arba dirvą. Čia jos gali išgyventi nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Žmonės ir gyvuliai užsikrečia per kontaktą su vandeniu arba dirva, kurie buvo užkrėsti gyvūno šlapimu, kitais kūno skysčiais (išskyrus seiles). Į organizmą leptospiros patenka per odą arba akių, nosies ir burnos gleivinę, ypač per pažeistą odą. Užsikrėsti galima ir geriant užkrėstą vandenį. Užsikrėtę gyvūnai gali išskirti leptospiras į aplinką nuolat arba su pertraukomis keletą mėnesių ar net metų. Žmogus nuo žmogaus užsikrečia labai retai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos sukėlėjas – judrios, plonosLeptospira interrogans bakterijos (leptospiros) panašios į spiralę užlenktais galais. Bakterijų ilgis - 6-20 µ, skersmuo - 0,1-0,2 µ, vingių skaičius - įvairus. Šios bakterijos priklauso Leptospiraceae šeimos Leptospira genčiai. Jos patogeninės ir žmonėms, ir gyvūnams. Patogeninės leptospiros atvirų vandens telkinių vandenyje išsilaiko iki 30 dienų ir ilgiau, drėgnoje dirvoje – 280 dienų, maisto produktuose – 2 dienas, atsparios šalčiui. Patogeninės leptospiros jautrios tiesioginiams saulės spinduliams, aukštai temperatūrai (esant 45ºC žūsta per 45 min., 70 ºC – per 10 s), dezinfekcinėms medžiagoms, rūgščiai terpei.Kaip jau buvo minėta, į žmogaus organizmą leptospiros patenka per pažeistą, maceruotą odą ir sveikas gleivines. Bakterijos sukelia kraujagyslių uždegimą (vaskulitą) ir dažniausiai pažeidžiami organai yra inkstai, kepenys, plaučiai. 


KLINIKA

Inkubacijos periodas (laikotarpis nuo bakterijų patekimo į organizmą iki ligos pasireiškimo) trunka paprastai 5-14 dienų, bet jis gali užsitęsti ir iki mėnesio. Net 90% atvejų leptospirozė praeina be būdingų požymių, sukeldama tik karščiavimą ir bendrą negalavimą. Tačiau likusiems pasireiškia sunki forma. Jos eigą sudaro dvi fazės:

1.      Septiceminė fazė, kurios metu pakyla temperatūra iki 38-40°C, pasireiškia šaltkrėtis, galvos, raumenų skausmai, parausta junginės, sutrinka virškinamojo trakto veikla. Praėjus šiai fazei ligonio būklė trumpam (1-3 dienas) pagerėja, tačiau po to seka antroji, imuninė, fazė.

2.      Imuninė fazė pasireiškia gelta, inkstų funkcijos sutrikimu (sumažėja šlapimo kiekis ar esant labai sunkiai būklei visai išnyksta šlapinimasis), širdies aritmijomis, plaučių pažeidimu, smegenų uždegimu (gali skudėti galvą kaktos, smilkinių srityje). Akių junginės būna paraudusios, skauda akių raumenis, pasireiškia šviesos baimė. Taip pat būna limfmazgių, kepenų, blužnies padidėjimas.


DIAGNOSTIKA

Liga įtariama remiantis ligonio nusiskundimais, nustačius galimo užsikrėtimo aplinkybes.Ligos metu pasireiškiantys požymiai nėra specifiniai, todėl reikalingi specialūs tyrimai ligai patvirtinti. Pagrindinis tyrimas- serologinis, kuomet kraujyje ieškoma specifinių antikūnių. Galima atlikti mikrobiologinį tyrimą- ieškoma sukėlėjų kraujyje, smegenų skystyje, šlapime. Nustatomi ir kitokie, patologiją rodantys  pokyčiai kraujyje, šlapime, smegenų skystyje.

 

GYDYMAS

Leptospirozė išgydoma antibiotikais- penicilinu, ceftriaksonu, amoksicilinu (esant sunkiai formai) arba doksiciklinu, ampicilinu, amoksicilinu (sergant lengva forma). Gydymas tęsiamas apie savaitę. Kartais, norint išvengti nepageidaujamų gydymo sukeltų reakcijų, skiriama gliukokortikoidų (prednizolono) prieš antibiotikų kursą. Taip pat skiriamas gydymas sumažinti ligos sukeltus simptomus.

 

PROFILAKTIKA

Svarbu laikytis asmens higienos taisyklių dirbant fermose, skerdyklose, prižiūrint kanalizacijos įrenginius, dėvėti asmenines apsaugines priemones (vandens nepraleidžiančius batus, apsaugos akinius, gumines pirštines, odos pažeidimus dengti vandeniui nepralaidžiais tvarsčiais), kurias po darbo reikia dezinfekuoti;

Tropikų zonose nevaikščioti basomis;

Naikinti graužikus gyvenamosiose patalpose, fermose, mėsos kombinatuose;

Negerti vandens iš atvirų vandens telkinių, nesutvarkytų šulinių;

Maisto produktus laikyti taip, kad jų negalėtų pasiekti nei naminiai gyvūnai, nei žiurkės ar pelės;

Nevartoti maistui žiurkių ar pelių apgraužtų ir užterštų maisto produktų;

Tinkamai prižiūrėti srutas ir nutekamuosius vandenis iš fermų ir skerdyklų;

Stebėti laukinių graužikų skaitlingumą, išaiškinti infekuotus gyvulius;

Jeigu neišvengiama trumpo kontakto su sukėlėjais rizika (kareiviams, laboratorijų darbuotojams), reikia gerti antibiotiką doksicikliną po 200 miligramų kartą per savaitę.