Legionierių liga

Legionierių liga

 

APIBRĖŽIMAS

Legionierių liga – tai viena iš plaučių uždegimo formų, kurią sukelia bakterija Legionella pneumophila ir giminingos bakterijos. Pontiako karštlige vadinama kvėpavimo takų infekcija yra šiek tiek lengvesnė šios ligos forma. Legionierių liga paprastai užsikrečiama įkvėpus bakterijomis Legionella užterštų smulkučių vandens lašelių (aerozolių). Tačiau dauguma žmonių, susidūrusių su Legionella, nesuserga, o šios ligos plitimas nuo žmogaus žmogui nepatvirtintas dokumentais.


EPIDEMIOLOGIJA

Liga, kuri 1976 metais pakirto per 200 Amerikos legionierių, atvykusių į suvažiavimą Filadelfijoje, buvo pavadinta legionelioze, ir iki šiol gali tapti klastingais sveikatos spąstais.  Legionelioze Europoje kiekvienais metais suserga apie pusantro tūkstančio žmonių. Dažniausiai ligos bakterijomis užsikrečiama ir susergama viešint šilto klimato šalyse – Ispanijoje, Prancūzijoje, Italijoje, tačiau ligos atvejų užfiksuota ir Danijoje, Vokietijoje, Švedijoje. Faktą, kad ligos zona plečiasi, įrodė šios vasaros atvejis, kai susirgo žmogus, ilsėjęsis vienoje Lietuvos sanatorijoje.

Pasaulyje 1-4 proc. diagnozuojamų pneumonijų sukelia legionelės. Vienas paskutiniųjų legioneliozės protrūkių kilo Ispanijoje 2001 m. liepos mėnesį. Jo metu susirgo 156 žmonės, iš kurių 70 proc. buvo vyresni nei 50 metų amžiaus. Protrūkio priežastis - užteršti vandens aušinimo bokštai.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Legioneliozę sukelia Legionella genties bakterijos, kurios paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Užsikrečiama jų įkvėpus su vandens dalelėmis arba žemės dulkėmis. Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui. Legionelioze susirgti gali įvairių amžiaus grupių žmonės, bet imlumas ligai priklauso nuo imuninės sistemos būklės. Dažniau serga vyresnio amžiaus asmenys, ypač vyrai. Nuo ligonio neužsikrečiama.

Būdingos dvi legioneliozės formos - Legionierių liga (legionelinė pneumonija), pasireiškianti plaučių uždegimu, ir Pontiako karštligė - savaime praeinanti, į gripą panaši liga. Legionierių ligos inkubacinis periodas - 2-10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40 °C), ligonį krečia šaltis, jis viduriuoja, vemia, gali sutrikti sąmonė, orientacija. Pasireiškia plaučių uždegimo požymiai: sausas kosulys, skrepliavimas su kraujo priemaišomis, sunkus kvėpavimas, krūtinės, raumenų, galvos skausmas. Suserga apie 5 proc. užsikrėtusiųjų. Mirtingumas siekia 15-60 proc.

Sąlygos, kuriomis bakterijos Legionella dauginasi:

  • Vandens temperatūra 20–45 °C
  • Stovintis vanduo arba nedidelė vandens apytaka
  • Didelė mikrobų (įskaitant dumblius, amebas, dumblą ir kitas bakterijas) koncentracija
  • Susidariusi bioplėvelė, kalkės, nuosėdos, rūdys ar kita organinė medžiaga
  • Suirusios santechnikos medžiagos, pvz., gumos detalės, kuriose gali būti bakterijų dauginimąsi skatinančių maistinių medžiagų.


  • Riziką užsikrėsti bakterijomis Legionella keliančios sistemos:
  • Vandens sistemos su aušinimo bokštu
  • Vandens sistemos su garų kondensatoriumi
  • Karšto ir šalto vandens sistemos
  • Spa baseinai (dar vadinami sūkurinėmis voniomis, gydomosiomis voniomis ir spa voniomis)
  • Oro drėkintuvai ir vandens purkštuvų sistemos
  • Vandentiekio linijos odontologo darbo vietoje.


KLINIKA

Legioneliozė dažniausiai pasireiškia kaip bet kuri kita bakterinės kilmės pneumonija. Simptomai dažniausiai atsiranda po 2-14 dienų nuo užsikrėtimo. Atsiranda karščiavimas, šaltkrėtis, kosulys, raumenų, galvos skausmai. 2-3-ią ligos dieną gali atsirasti skrepliavimas su gleivių ar kraujo priemaiša, dusulys, krūtinės skausmas, nuovargis, apetito stoka, pykinimas, vėmimas, viduriavimas, sąmonės sutrikimų.

Simptomai:

  • Dusulys
  • Pykinimas
  • Viduriavimas
  • Apsunkintas kvėpavimas
  • Karščiavimas
  • Vėmimas
  • Kosulys
  • Skrepliai su krauju
  • Drebulys
  • Sąmonės sutrikimas
  • Skausmas krūtinėje.


DIAGNOSTIKA

Diagnozė grindžiama rentgenologiniu plaučių tyrimu, bet svarbiausi – serologiniai laboratoriniai tyrimai. Svarbus tyrimas yra tirpiojo legionelių antigeno nustatymas šlapime. Tai greitas, jautrus (> 80 %) ir labai savitas (> 99 %) tyrimas. Jau 2–3 dieną po klinikinių požymių atsiradimo tyrimas būna teigiamas ir toks išlieka ilgą laiką, bet tik Legionella pneumophilla 1 serogrupės. Kiti tyrimai – imunofluoroscencinis (mažai jautrus), serologinis (vėlyvas, retrospektyviajai diagnozei patvirtinti, 4 kartų antikūnų titro didėjimas poriniuose serumuose), PGR.


GYDYMAS

Gydoma 3 šeimų antibiotikais – fluorochinolonu, makrolidu ir rifampicinu – įprastinėmis dozėmis. Dažniausiai skiriama vaistų iš dviejų pirmųjų grupių, o sunkiais atvejais gydoma dviejų vaistų deriniu. Gydymo trukmė vidutiniškai yra 14–21 diena, lengvais atvejais – iki 10 dienų, o sunkiais – iki 30 dienų. Sumažėjus klinikiniams požymiams ir pasveikus, rentgenologinis plaučių vaizdas būna pakitęs savaites ar net mėnesius.


PROFILAKTIKA

Legnioneliozės profilaktika turi rūpintis vandentiekį, oro kondicionavimo sistemas prižiūrinčios tarnybos. Norint išvengti legioneliozės rekomenduojama mesti rūkyti. Rūkymas didina riziką susirgti šia liga, jei legionelių patenka į Jūsų organizmą.

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 - 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne rečiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.