Legioneliozė

Legioneliozė


APRAŠYMAS

Legioneliozė - tai ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais. Šiai ligai būdingos dvi klinikiškai ir epidemiologiškai susijusios ligos formos: Legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija ir Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.


EPIDEMIOLOGIJA

Legioneliozė paplitusi visose pasaulio šalyse, ypač išsivysčiusiose, kur daug terminio vandens generavimo, aušinimo, recirkuliavimo, oro kondicionavimo ir kitų technologinių įrengimų. Europos legioneliozės priežiūros tinklo duomenimis (EWGLINET), kasmet užregistruojama 3500-4500 ligos atvejų. Europos Sąjungos šalyse 2002-2004 metais vidutinis sergamumo rodiklis sudaro 1,1 atvejo 100 000 gyventojų. Lietuvoje užregistruojama tik pavieniai šios ligos atvejai. Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės centro duomenimis, 7,4 proc. suaugusių gyventojų turi antikūnus šiai infekcijai. Tai rodo, kad didelė dalis gyventojų susiduria su šia infekcija.

Mirtingumas yra apie 15-60%. Suserga apie 5% užsikrėtusių.


LIGOS PRIEŽASTIS IR EIGA

Legioneliozę sukelia Legionella genties bakterijos, kurios paplitusios vandens telkiniuose, dumble, dirvoje, gamybinės ir visuomeninės paskirties objektų karšto ir šalto vandens apytakos sistemose. Užsikrečiama jų įkvėpus su vandens dalelėmis arba žemės dulkėmis. Užsikrečiama oro lašeliniu būdu (kvėpuojant oru, kuriame yra bakterijomis užkrėsto aerozolio). Galimas ir tiesioginis sukėlėjo patekimas į kvėpavimo takus (kvėpavimo takų gydymo metu). Iki šiol atlikti tyrimai parodė, kad žmogus nuo žmogaus užsikrėsti negali.

Dažniausiai legionelių randama oro kondicionieriuose, aušintuvuose, kompresorinėse, dušinėse, baseinuose, įvairioje medicininėje aparatūroje, naudojamai kvėpavimo takų gydymui.

Pontiako karštligė savaime praeinantis susirgimas, kuriam būdingas karščiavimas, raumenų ir galvos skausmai, sausas kosulys. Inkubacinis periodas: nuo kelių valandų iki dviejų parų. Ligoniai pasveiksta negydomi per 25 dienas. Pneumonijos požymių nebūna.

Legioneliozė gali sukelti gyvybei pavojingų komplikacijų – kvėpavimo nepakankamumą, sepsį, sepsinį šoką, ūmų inkstų nepakankamumą.


KLINIKA

Legionelių ligos (legionelinės pneumonijos) inkubacinis periodas yra 2-10 dienų. Pakyla aukšta temperatūra (40°C), viduriavimas, vėmimas, sąmonės sutrikimai, pasireiškia plauèių uždegimo reiškiniai: sausas kosulys, skausmas krūtinėje. Sausas kosulys ir pleurinio pobūdžio skausmas krūtinėje progresuoja iki sunkios pneumonijos.


DIAGNOSTIKA

Atliekami kraujo tyrimai, kurie gali rodyti bendrinį uždegimą, bakteriologniai tyrimai gali nustatyti serume esančius antigenus. Taip pat kartais atliekami genetiniai tyrimai,  norint nustatyti mikroorganizmo sukėlėjo tapatybę. Atliekamos rentgenogramos, kurios parodo legioneliozės progresavimą. Krūtinės ląstos rentgenogramoje dažnai matyti abipusiai alveoliniai infiltratai, segmentinė ar skiltinė infiltracija.


GYDYMAS

Legioneliozė yra gydoma tam tikrais antibiotikais, kurie paveikia Legionella genties bakterijas. Ligos gydymas priklauso nuo plaučių stiprumo, imuninės sistemos ir bakterijos išplitimo plaučiuose.

Pontiako karštinė praeina savaime, specifinio gydymo jos atveju nereikia.


PROFILAKTIKA

Pagrindinės legioneliozės rizikos mažinimo priemonės susijusios su teisinga vandens sistemų eksploatacija: karšto vandens temperatūra turi būti palaikoma 50 - 60ºC; šalto vandens temperatūra neturi siekti 25ºC; neleisti vandeniui užsistovėti sistemose; ne reèiau kaip 2 kartus per metus valyti ir dezinfekuoti aušinimo bokštus ir vamzdžius oro kondicionavimo sistemose; valyti ir dezinfekuoti vandens šildytuvus, vandens filtrus; po vandens šildytuvų remonto ir prieš šildymo sezoną dezinfekuoti karšto vandens sistemas.