Laringitas

Laringitas


APIBRĖŽIMAS

Laringitas (gr. larynx "gerklos") – aštrus gerklų gleivinės, kurioje yra balso stygos, uždegimas. Be kvėpavimo, apsauginės ir krūtinės ląstos fiksacijos funkcijų, gerklos yra ir balso organas. Būna ūminis ir lėtinis. Laringito priežastys gali būti įvairios - virusai ar bakterijos, įvarūs alergenai, balso stygų nuovargis, jų pertempimas, rūkymas.


EPIDEMIOLOGIJA

Kadangi ūminis laringitas dažniausiai yra savarankiškai ribotas ir gydymas konservatyviomis priemonėmis, didelio sergamumo ir mirtingumo nebuvo pastebėta.

Tyrimai parodė, kad paprastai ūminis laringitas paveikia asmenis, kurių amžius svyruoja tarp 18-40 metų. Vaikams, kategorija neįtraukta į pirmiau minėtą tyrimą, yra kliniškai stebimas ūminis laringitas nuo 3 metų ir vyresniems.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Laringitas būna katarinis, kuris pasireiškia balso prikimimu iki visiško negalėjimo kalbėti ir pūlingas, kuriam būdingas karščiavimas ir dusulys. Kai yra ūminis katarinis laringitas, pasireiškia balso prikimimas iki visiško negalėjimo kalbėti (visiška afonija). Kai yra ūminis pūlingas laringitas, pakyla temperatūra, atsiranda svetimkūnio jausmas ryklėje, vėliau pereinantis į skausmą ir dusulį.

Laringitą dažniausiai sukelia virusai: paragripo, respiracinis sincitijaus virusas, gripo virusas (ypač A tipo). Šie virusai plinta oro - lašeliniu keliu, per nosį ar burną ir nosiaryklę patenka į gerklas ir trachėją. Ten sukelia uždegimą - gleivinė parausta, paburksta, dėl to pasunkėja kvėpavimas, užkimsta balsas. Dažniau susergama peršalus (net išgėrus labai šalto vandens), taip pat ligą įtakoti darbo sąlygos (dulkės, kenksmingų medžiagų garai aplinkoje).

Taip pat įtakoja:

  • ·Rūkymas ir kiti įkvėpti dirgikliai;
  • ·Alkoholio vartojimas;
  • ·Kvėpavimas oru, užterštu rūgščiomis, kenksmingomis medžiagomis;
  • ·Alerginė reakcija;
  • ·Tiesioginė trauma;
  • ·Sumažėjęs vietinis ir bendras organizmo atsparumas.

Pagrindinė komplikacija laiku nesuteikus pagalbos – kvėpavimo nepakankamumas iki visiško jo sustojimo.


KLINIKA

Pirmasis ligos simptomas yra staigus įvairaus laipsnio užkimimas. Pacientai gali nurodyti tikslų laiką, kada prarado balsą. Daugiau per dieną kalbančiam ligoniui užkimimas vakare padidėja. Pacientas gali jausti perštėjimą, kutenimą, dirginimą ar svetimkūnio jausmą gerklose.

Taip pat gali būti rijimo sutrikimų, kvėpavimo sutrikimų, skausminga ryklė, jos paraudimas, bendras nuovargis ir silpnumas. Balso sutrikimas paprastai trunka 7 – 10 dienų.

Kartais būna sunkūs priepuoliai: ligonis naktį ilgai kosti, dūsta, veidas pamėlynuoja.


DIAGNOSTIKA

Apžiūrėjęs gerklas, diagnozę gali patvirtinti LOR (ausų, nosies ir gerklės) gydytojas. Atliekant laringoskopiją (gerklų apžiūrėjimas specialiu veidrodėliu) dažniausiai yra matomas lengvas gerklų gleivinės paraudimas, paburkimas ir infiltracija.

Atliekami ir kraujo tyrimai - uždegimo požymiams, kvėpavimo nepakankamumo laipsniui nustatyti.


GYDYMAS

Priepuolių metu ant kaklo reikia uždėti kompresą, pamirkytą karštame vandenyje ir lengvai nuspaustą. Po to kojas 20 minučių palaikyti šiltame vandenyje, duoti išgerti šilto pieno su cukrumi arba saldaus vandens. Paprastai sergantys laringitu pagyja savaime, užsitęsus laringitas gydomas uždegimą mažinančiais vaistais.

Sunkesniais atvejais į veną leidžiami hormonai gliukokortikoidai. Ypač sunkiais atvejais vaikas guldomas į intensyvios terapijos skyrių ir intubuojamas.


PROFILAKTIKA

Vengti kontaktų su sergančiais virusinėmis infekcijomis bei persišaldymų.