Laimo liga

LAIMO LIGA


APIBRĖŽIMAS

Laimo liga (dar vadinama Laimo borelioze) - tai erkių platinama sisteminė infekcinė liga, kurią sukelia spirocheta Borrelia burgdorferi, kuri dažniausiai pažeidžia jungiamąjį audinį ir nervų sistemą. Ligos pavadinimas kilęs iš Laimo (Lyme) miestelio Konektikuto valstijoje (JAV). 1975 metais iš šio miestelio buvo gauti pirmieji pranešimai apie Laimo ligą. Ligos sukėlėją 1982 m. nustatė Willy‘is Burgdorferis, jo garbei sukėlėjas pavadintas Borrelia burgdorferi.


EPIDEMIOLOGIJA

Borelijas platina Ixodes rūšies erkės.Erkės, pernešančios borelijas, randamos Šiaurės Amerikoje, Australijoje ir kai kuriose Azijos šalyse, Europoje, taip pat ir Lietuvoje.Įvairių autorių duomenimis, kasmet Europoje nustatoma iki 85 000 šios ligos atvejų. Didžiausia rizika susirgti Laimo liga yra miestelių ir kaimų gyventojams, miško darbininkams, eiguliams, medžiotojams, ūkininkams,  dažniausiems miško lankytojams (grybautojams, uogautojams), auginantiems naminius gyvūnus, nesIxodes genties erkių aptinkama miškuose, parkuose. Erkių aktyvumas, beje, kaip ir jų išgyvenamumas, labai priklauso nuo klimato sąlygų: temperatūros, drėgmės, gamtinio arealo ypatumų, maitintojų buvimo. Aktyviausios būna kovo–lapkričio mėnesiais. Pastaruoju metu, vykstant klimato atšilimui, erkių aktyvumas pailgėjo net iki gruodžio mėnesio. Svarbu ir tai, kad pastebimas erkių pagausėjimas ir geografinis išplitimas. Statistiškai skaičiuojama, kad erkių užkrėstumas Lietuvoje galėtų būti nuo 10 iki 48 proc.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Erkės įsisiurbia žmogui ar gyvūnui ir siurbia jo kraują. Siurbdamos kraują, erkės gali užsikrėsti borelijomis arba perduoti jas, jei jau yra užsikrėtusios. Priskaičiuojama apie 200 gyvūnų rūšių, kurių parazitas gali būti Ixodes rūšies erkė.Dažniausiai erkės minta pelių, nedidelių paukštelių bei elnių krauju, tačiau įsisiurbia ir žmonėms, katėms, šunims, arkliams. Erkės praeinančių šiltakraujų gyvūnų laukia žemuose krūmuose ir aukštoje žolėje.Per dvejus gyvenimo metus erkė pereina 4 vystymosi stadijas: kiaušinėlis, lerva, nimfa ir suaugusi erkė. Kiekviena judri erkės forma maitinasi tik kartą: lerva ir nimfa - pavasarį, vasarą, suaugusi erkė - vėlyvą rudenį. Visose vystymosi stadijose (išskyrus kiaušinėlio) erkė gali užkrėsti žmogų.  Erkei įkandus, borelijosmigruoja iš žarnyno į seilių liaukas ir su seilėmis pro odą patenka į žmogaus kraujo apytakos sistemą.Labai svarbus erkės kontakto su žmogumi laikas. Jei erkė bus pašalinta per mažiau nei 24 val. (kai kurių šaltinių teigimu, mažiau nei per 56 val.), tikimybė užsikrėsti Laimo liga – maža. Per pirmąsias dvi paras erkė pasisavina nedidelį kraujo kiekį, vyksta jos prisitvirtinimas prie aukos. Praėjus maždaug 48 val., erkė pradeda intensyviai maitintis. Kuo ilgiau ji kontaktuoja su žmogumi, tuo didesnė galimybė borelijoms patekti į žmogaus organizmą.


KLINIKA

Kiekvienam žmogui Laimo ligos simptomai pasireiškia labai individualiai. Ligos eigą lemia įvairios priežastys: amžius, gretutinės ligos, širdies ir kraujagyslių, nervų sistemos būklė.

Pirmasis simptomas, kurį galima pastebėti praėjus 1–4 savaitėms po erkės įsisiurbimo, – odos eritema, t. y. paraudusi dėmė. Dažniausiai dėmė būna erkės įsisiurbimo vietoje, tačiau gali atsirasti ir kitur. Bėrimas yra didesnis nei 3 cm diametro ir plinta toliau. Ji gali pasiekti net 60–70 cm.Stebimas "jaučio akies" simptomas - viduryje baltas taškiukas, aplinkui paraudę, o pats kraštas ryškiai raudonas.. Aplink dėmę gali būti juntamas maudžiantis skausmas ir tirpimas.Šio laikotarpio trukmė– 4–6 sav. Pirmoji ligos stadija gali praeiti ir visai be simptomų. Pirmieji požymiai tuomet atsiranda po 2–3 mėnesių. Vėlyvajam ligos laikotarpiui (kai borelijų patenka į vidaus organus) būdingi nervų sistemos pažeidimo simptomai: galvos skausmas, pykinimas, smegenų dangalų uždegimas (meningitas), rankų, kojų, nugaros skausmas, nugaros smegenų šaknelių uždegimas, veidinio nervo funkcijos nusilpimas. Vėliau atsiranda sąnarių uždegimo (kelių, alkūnių, riešų, kulkšnių) simptomų, širdies raumens ir dangalų uždegimas, inkstų, sėklidžių, akių pažeidimo požymių. Negydant, liga gali tapti lėtine.


DIAGNOSTIKA

Laimo ligos požymiai yra nespecifiniai ir dažnai primena kitų ligų simptomus (virusinių infekcijų, įvairių sąnarių sutrikimų, raumenų skausmų, lėtinio nuovargio sindromo ar net depresijos).Gydytojas remiasi paciento ligos istorija ir kūno apžiūra. Deja, daugiau nei pusė pacientų nenurodo erkes įsisiurbimo fakto. Bet jei pastebimas paraudimas didesnis kaip 5 cm ir plinta, tyrimai toliau net neatliekami, nes diagnozė yra aiški.

Kai abejojama dėl diagnozės, atliekami laboratoriniai kraujo tyrimai ir tiriamas nugaros smegenų skystis. Tačiau šiuo metu nėra pakankamai jautrių ir specifiškų bei standartizuotų laboratorinės dignostikos metodų. Tyrimai nėra visiškai patikimi dėl kelių priežasčių:

•jie informatyvūs tik praėjus daugiau nei dviem savaitėms po užsikrėtimo, nes tik tuomet kraujo serume aptinkami specifiniai antikūnai prieš borelijų antigenus;

•žmogaus burnoje yra saprofitinių borelijų, kurios turi tokius pat antigenus kaip ir borelijos Laimo ligos sukėlėjos, todėl serologinės reakcijos gali būti teigiamos dėl burnoje esančių borelijų;

•reakcija gali būti klaidingai teigiama dėl įvairių virusų, reumatoidinio veiksnio;

•kryžminių antikūnų atsiradimą taip pat lemia skiepai nuo leptospirozės ir kt. priežastys.

Paprastai pirmiausia atliekamas ELISA testas. Juo nustatomi borelijų antikūnai kraujyje. Šio testo rezultatai ne visada yra patikimi, todėl, gavus teigiamą rezultatą, atliekamas dar vienas tyrimas, vadinamas Western blotingu. Jei įtariama, kad pacientas serga lėtiniu Laimo artritu, taip pat rekomenduojama atlikti polimerazės grandininę reakciją. Šiuo tyrimu sąnario skystyje nustatomas bakterijų DNR.


GYDYMAS

Laimo ligai gydyti ankstyvuoju laikotarpiu skiriama geriamųjų antibiotikų: amoksicilino arba vyresniems nei 8 metų vaikams ir suaugusiems doksiciklino, arba galima gydyti ir azitromicinu. Gydymo kursas– 2–3 savaitės. Vėlyvuoju ligos laikotarpiu skiriama švirkščiamo į veną ar raumenis ceftriaksono 2–3 savaites. Šie medikamentai yra efektyvūs, bet turi įvairių šalutinių poveikių: sumažėja leukocitų skaičius kraujyje, gali atsirasti tulžies pūslės akmenys, viduriavimas ir kt.


PROFILAKTIKA

Svarbiausia yra saugotis, kad neįsisiurbtų erkė. Rekomenduojama eiti  pasivaikščioti miškingose, aukšta žole ir krūmais apaugusiose vietovėse apsivilkus ilgas kelnes užrištais galais, rankogalius reikėtų susisegti, kad erkės pro jas nepralįstų, patariama  avėti guminius batus. Taip pat reikėtų vilkėti  šviesesnius drabužius, kad lengviau erkę pastebėtume. Cheminiai repelentai gali būti naudojami jais impregnuojant ar purškiant ant rūbų. N- diethyl- toulamidas (DEET), naudojamas uodų repelentuose, yra efektyvus vengiant erkių prikibimo prie rūbų. Rutiniška kūno ir rūbų apžiūra lankantis erkių paplitimo vietovėse ar iš karto po to gali sumažinti erkių įsisiurbimo galimybę.

Aptikus erkę, reikia kuo greičiau ją ištraukti. Geriausia, jei tai pavyksta padaryti vienu judesiu. Traukiant negalima spausti erkės pilvelio, jos sukioti, tepti aliejumi ar kremu. Žaizdelę reikia nuplauti vandeniu su muilu ir dezinfekuoti. Ištraukus įsisiurbusią erkę, reikėtų atidžiau stebėti savo sveikatą ne trumpiau kaip keturias savaites. Jeigu erkės įkandimo vieta parausta, pablogėja savijauta, būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Svarbu žinoti, jog net jei persirgote Laimo liga, galite ja susirgti vėl. Dėl vakcinos veiksmingumo ir saugumo abejojama.