Kurtumas


APIBRĖŽIMAS

Kurtumas reiškia, kad žmogus negali girdėti garso signalų (garsai ir balso intonacija) klausos kanalu – ausimi. Skiriamos dvi kurtumo rūšys – ikikalbinis ir pokalbinis kurtumas. Apkursti reiškia prarasti svarbų ryšį su girdinčiųjų pasauliu. Jūs negalite girdėti, ką sako kiti. Jūs negirdite savo paties balso. Tai gali būti itin skaudi patirtis žmonėms, kuriems būdingas pokalbinis kurtumas, tačiau ne tiems, kurių kurtumas – ikikalbinis.


EPIDEMIOLOGIJA

Atsiradus kochlearinio implanto galimyb ms, neprigirdinčių žmonių mažėja. Gyventojų statstikos registre nurodoma, kad apie 2-3% Lietuvos gyventojų negali gird ti be klausos aparatų. Klausa labai svarbi vaiko raidoje.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kurtumas turi skirtingus laipsnius. Vieni gali kažką girdėti, naudoja klausos aparatus. Kiti visiškai nieko negirdi. Kurtumas nustatomas dviem skal m – viena matuoja garsus decibelais, kita hercais. Dauguma žmonių n ra visai kurti, jie gali kažką gird ti pagal tų skalių matavimus. Pagal decibelus, slenkstis yra 0 dB. Jei hercais, girdime nuo 20-20000 Hz. Kai kalbame, dažnis yra nuo 250 iki 4000 Hz. Kalbant apie garso intensyvumą, jau 20-25 dB prarasti yra prastai. Jei slenkstis yra 40 dB, tai dar gali girdėti, kai kalba, jei labai klauso. Bet tada sunkiau pasteb ti, kada pradeda kalbėti – nepatraukia dėmesio. Jei prarandami 55 dB, žmogus girdės kažkokius garsus, bet jam bus sunku juos intepretuoti, tada gal tų padėti specialios priemonės. Jomis galima gauti apie 30 dB, kartais ir daugiau. Jei prarandami 55 dB, prasideda sunkios problemos, o jei praradimas jau > 95 dB, tai gali girdėti labai didelius garsus – pneumatinio plaktuko, bet tai daugiau d l vibracijos, o ne dėl paties triukšmo. Sakoma, kad daugiau nei 95 dB praradimas yra labai gilus, tada jau kurčias.

Klausos sutrikimo laipsnis nustatomas pagal geresnės ausies toninės audiogramos duomenis. Lietuvoje naudojama Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) klausos sutrikimo klasifikacija:

                      - normali klausa, kai girdi garsus nuo 0-25 dB;

                      - nežymaus klausos sutrikimo laipsnis iki 25-40 dB;

                      - vidutinis klausos sutrikimo laipsnis (41-55 dB);

                      - žymus klausos sutrikimo laipsnis (56-70 dB);

                      - labai žymus klausos sutrikimo laipsnis (71-90 dB);

-        kurtumas (>90 dB).

Klausos sutrikimo priežastys gali būti įgimtos (kai klausos sutrikimas nustatomas gimus arba ankstyvame vaiko amžiuje) arba įgytos (kai klausos sutrikimas atsiranda vėliau). Pagrindinės klausos sutrikimo priežastys:

- Genetinis sutrikimas ir paveldėjimas – nulemti genetinių sutrikimų (Ašerio, Dauno, Vardenburgo ir kt.) ar paveldimi.

- Infekcija ir virusinės ligos – gripas, tymai, skarlatina, raudonukė, meningitas, virusinis hepatitas ir pan.

- Intoksikacija – gyvsidabris, švinas, fosforas, benzinas, ototoksiniai antibiotikai, acetisalicilinės rūgšties preparatai, diuretikai.

- Trauma – gimdymo komplikacija (priešlaikinis gimdymas, deguonies trūkumas), akustinė trauma (fejerverkai, garsi muzika, darbas triukšme), baro trauma, galvos smegenų trauma, elektrotrauma, ausies sužalojimas (būgnelio plyšimas, aštraus daikto ar svetimkūnio patekimas į ausį).

- Vidaus organų susirgimai – širdies kraujagyslių sistemos ligos, kraujo ligos, inkstų ligos, endokrininės ligos, vitaminų stoka, spindulin liga, stuburo kaklo dalies spondiliozė.

- Centrinės nervų sistemos susirgimai – galvos smegenų išemin liga, kraujagyslių spazmai, encefalitai, epilepsija, išs tin sklerozė, aterosklerozė, neuronavikai.

- Klausos organo ligos besikomplikuojančios kurtumu – ūmus ir lėtinis otitas, otosklerozė, Menjerio liga, senatvinis prikurtimas.

- Kai kuriais atvejais yra sudėtinga nustatyti klausos sutrikimo priežastį. Jei audiologai nenustato tikslios ligos priežasties, vis tiek ji gali būti susijusi su anksčiau išvardintais faktoriais.


KLINIKA

Pagal klausos organo pažeidimą yra du klausos sutrikimo tipai:

                      - Laidumo sutrikimas yra išorinės ar vidurinės ausies pakenkimas dėl ausies kaušelio, landos, būgnelio ar klausos kauliukų grandinės pažeidimo. Garso bangos, judančios per pažeistą ausies dalį yra blokuojamos ir todėl girdimi silpni ar prislopinti garsai. Klausos pablogėjimas gali būti ir dėl susikaupusio sieros kamščio ausyje.

                      - Neurosensorinis sutrikimas išsivysto dėl vidin s ausies pakenkimo sraigėje arba centrinėje klausos analizatoriaus dalyje. Garso bangos per išorinę ir vidurinę ausį praleidžiamos normaliai, bet vidin ausis negali priimti virpesių arba perduoti jų į galvos smegenis. Dažnai girdimi iškreipti ar prislopinti garsai. Tam tikro dažnumo garsus (dažniausiai aukštus) sunku girdėti.


DIAGNOSTIKA

Kai vertiname klausą, reikia išsiaiškinti tiek intensyvumą, tiek dažnumą, nes gali būti, kad skirtingo dažnio garsus jie girdi jiems esant skirtingo intensyvumo. Kurtumas gali reikšti skirtingų dalykų praradimą – pavyzdžiui, balsės yra žemiau 1000 Hz, o priebals s – virš 1000 Hz. (pabandykite pasakyti draugei tik iš balsių žodį, arba tik iš priebalsių, ir pasakykite, kuris informatyvesnis). Priebalses girdėti yra naudingiau. Priebalsės yra kokia 15 dB tylesnės nei balsės.