KU Karštligė

KU KARŠLIGĖ


APIBRĖŽIMAS

Ku karštligė yra zoonozė, kurią sukelia Coxiella burnetii. Tai ūmi infekcinė liga, kuri pasireiškia karščiavimu, organizmo intoksikacija, blužnies padidėjimu, pneumonija.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Šis patogenas yra išplitęs daugelyje Amerikos ir Europos šalių, o didžiausias sergamumas Artimųjų Rytų ir Viduržemio jūros regionuose. Lietuvoje buvę Ku karštlige sirgusių asmenų, kurie užsikrėtė kitose šalyse. Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacija ku karštligę įtraukė į sąrašą ligų, kurios būdingos daugeliui naminių ir laukinių gyvūnų rūšių (žinduoliams, paukščiams, ropliams, nariuotakojams).Žmonės infekcija gali užsikrėsti nuo sergančių gyvulių, dažniausiai nuo avių, ožkų ir galvijų.Nuo gyvulių žmonės užsikrečia kontakto būdu, taip pat per mėsą ir pieną. Galima užsikrėsti ir per orą (užkrėstų pašarų dulkės),kartais- įkandus erkėms. Ku karštlige dažniausiai serga veterinarijos gydytojai, gyvūnų laikytojai, skerdyklų darbuotojai. Žmogus nuo žmogaus paprastai neužsikrečia.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Sukėlėjas- riketsija Coxiella burnetii yra viduląstelinis parazitas. C. burnetii - atspari karščiui, išdžiovinimui ir daugeliui dezinfektantų, tačiau jautrios kai kuriems antibiotikams (tetraciklinų gupės antibiotikams, levomicetinui). Sukėlėjas patenka per virškinamojo trakto, kvėpavimo takų, akių junginės gleivinę, rečiau pro pažeistą odą ar įkandus erkei. Nuo C. Burnetii patekimo būdo priklauso ir klinika, pavyzdžiui jei sukėlėjas patenka per kvėpavimo takus- didelė pneumonijos rizika. Iš patekimo vietos patogenaspatenka į kraują ir pasklinda po visą organizmą.

 

KLINIKA

Po užsikrėtimo praėjus vidutiniškai 2 savaitėms, pasireiškia ūmiai atsiradęs karščiavimas iki 39-40 laipsnių temperatūros, šaltkrėtis, bendras silpnumas, sausas kosulys, nemiga, pablogėja apetitas, skauda galvą, ypač kaktos srityje ir apie akis, padidėja kepenys ir blužnis. Kartais pasitaiko ir lengva ligos forma, kuomet temperatūra pakyla tik iki 37,3-38,5°C. Tinkamai gydant karščiuojama ne ilgiau kaip 10 dienų. Užsikrėtus per orą, gali išsivistyti pneumonija, kuri labai apsunkina ligos eigą. Labai retai pasitaiko lėtinė ligos forma. Dažniausiai taip atsitinka, kuomet liga negydoma arba žmogaus imunitetas labai nusilpęs. Sergant lėtine ku karštine mėnesiais tęsiasi intoksikacijos reiškiniai, vargina šiek tiek padidėjusi temperatūra, silpnumas, negalavimas.

 

DIAGNOSTIKA

Įtarti ku karštligę galima, jei asmuo lankėsi vietovėse, kur pasitaiko ligos atvejų, tačiau jos diagnostika sunki dėl simptomų įvairovės. Diagnozei patvirtinti atliekami serologiniai tyrimai- kraujyje ieškoma C. burnetii antigenų ir antikūnių prieš sukėlėją.

 

GYDYMAS

Gydoma tetraciklinų grupės antibiotikais- duodama gerti doksiciklino, efektas turi pasireikšti jau po 2-3 parų, o jei ligonio būklė negerėja, siekiant geresnio efekto, vaistas švirkščiamas į veną. Gydymas tęsiamas 15-21 dieną. Alternatyvūs vaistai- rifampicinas, eritromicinas. Jei liga lėtinė gydoma rifampicino ir doksiciklino deriniu. Taip pat ligonio būklei gerinti duodama gerti daug skysčių, tirpalai lašinami į veną. Skiriama nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, alergiją mažinančių vaistų.

 

PROFILAKTIKA

•Siekiant išvengti infekcijos plitimo, gyvūnai gali būti vakcinuojami;

•Endeminėse vietovėse galima taikyti rizikos grupių asmenų imunoprofilaktiką;

•Sergančius gyvulius turi prižiūrėti nuo ku karštligės vakcinuoti asmenys;

•Taip pat asmenims, ypač kontaktuojantiems su gyvuliais, rekomenduojama laikytis higienos įpročių;

•Pieną patartina gerti pasterilizuotą.