Krūtinės angina

Krūtinės angina

 

APIBRĖŽIMAS

Krūtinės angina – trumpalaikis krūtinės skausmas, sukeliantis spaudimo, tempimo, gniaužimo pojūtį krūtinėje. Šis skausmas paprastai prasideda už krūtinkaulio (centrinėje krūtinės dalyje), rečiau jis jaučiamas šiek tiek kairiau krūtinkaulio. Skausmas gali plisti: dažniausiai jis plinta į rankas (ypač kairiąją), taip pat į apatinį žandikaulį, kaklą, mentę, duobutę po krūtinkauliu (skrandžio link). Krūtinės anginos skausmą gali skatinti fizinis krūvis, stresas, šaltis, sotus maistas.


EPIDEMIOLOGIJA

Prieš septynerius metus vykdytam ir 2004 m. pabaigtame tyrime dalyvavo 1333 ligoniai, kuriems buvo diagnozuota stabili krūtinės angina, besitęsianti mažiausiai tris mėnesius, vidutinis priepuolių dažnis – du ar daugiau priepuolių per savaitę, gydoma nitratais po liežuviu ir kitais širdį apsaugančiais vaistais. 98 proc. tyrime dalyvavusių vartojo nitratų. Trečdalis dalyvaujančiųjų buvo patyrę miokardo infarktą. Pastebėta, kad didžiausias krūtinės anginos cirkadinis svyravimas vyko nuo 9 valandos ryto iki vidurdienio, kai statistinė dauguma žmonių dažniausiai pabunda ir keliasi po naktinio miego. Netgi 10 proc. priepuolių įvyko per 1 val. po pabudimo, o per 6 val. po pabudimo įvyko 50 proc. visų priepuolių.

Dauguma priepuolių buvo susiję su tokiais rizikos veiksniais, kaip fizinis aktyvumas (49 proc.), pyktis (18 proc.) arba kitoks emocinis susijaudinimas (14 proc.).


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Krūtinės anginą dažniausiai sukelia vainikinių (širdies raumenį miokardą deguonimi aprūpinančių arterijų) kraujagyslių sienelių aterosklerozė (procesas, kurio metu iš kraujo riebalų ir jungiamojo audinio formuojasi plokštelės (ateromos), šios  kaupiasi prie vidinės arterijų sienelės ir siaurina jų spindį). Krūtinės anginos skausmas gali kilti ir dėl vainikinės kraujagyslės spazmo ar užsikimšimo trombu (trombozės). Tada irgi susiaurėja kraujagyslės spindis, mažėja deguonies tiekimas miokardui. Dažniausia skausmas prasideda fizinio krūvio ar streso metu, nes tada širdžiai reikia daugiau deguonies, bet dėl susiaurėjusių kraujagyslių jo priteka nepakankamai (taip būna vadinamosios stabilios krūtinės anginos metu). Sunkiais atvejais krūtinės anginos skausmas gali prasidėti ir ramybės būsenoje (tai vadinamoji nestabili krūtinės angina), ir jis nepriklauso nuo fizinio krūvio.  

Ligai progresuojant priepuoliai dažnėja, sunkėja, gali atsirasti net ramybėje (nestabili krūtinės angina). Rečiau stenokardija pasireiškia dėl trumpalaikio kraujagyslių spazmo (vadinamoji variantinė krūtinės angina).
Santykinį deguonies deficitą gali sukelti mažakraujystė (anemija), pernelyg dažnas širdies ritmas (tachikardija), kitos priežastys.

Koronarinė širdies liga gali komplikuotis:

  • Nestabilia krūtines angina, arba „priešinfarktine” būkle. Taip vadinama būsena, kai anksčiau nebuvus jokių ligos požymių, skausmai kyla netikėtai nuo mažiausio fizinio krūvio, pavyzdžiui, lipant laiptais į viršų; taip pat kai jau sergama krūtinės angina, tik skausmai tolygio stiprėja, užtrunka ilgiau (iki 20 minučių), kartojasi naktį.
  • Miokardo infarktu;
  • Lėtiniu širdies nepakankamumu;
  • Staigia mirtimi.

Ligos pavojų susirgti šia liga didina:

  1. Nuo žmogaus nepriklausantys veiksniai:
     a. amžius;
     b. vyriška lytis;
     c. paveldėjimas.
    2. Veiksniai, kurių galima išvengti ar kuriuos galima koreguoti:
     a. rūkymas;
     b. alkoholio vartojimas;
     c. stresas;
     d. fizinio aktyvumo stoka;
     e. viršsvoris ir nutukimas;
     f. cukrinis diabetas;
     g. padidėjęs arterinis kraujo spaudimas (hipertenzija);
     h. padidėjęs riebalų, ypač cholesterolio, kiekis kraujyje (hiperlipidemija, hipercholesterolemija).

Kanados širdies asociacija stabiliąją krūtinės anginą skirsto į keturias klases pagal sunkumą:

  • Priepuoliai reti, juos sukelia tik labai sunkus, neįprastas krūvis.
  • Priepuolius sukelia didelis, tačiau įprastas krūvis (ėjimas 500 m, lipimas į trečią aukštą).
  • Priepuolius sukelia vidutinis ir nedidelis krūvis (ėjimas 100 – 500 m, lipimas į pirmą aukštą).
  • Skausmas prasideda nuo mažo krūvio, trumpo vaikščiojimo, nedidelių veiksmų.


KLINIKA

Krūtinės angina atpažįstama iš skausmo. Dažniausiai skauda už krūtinkaulio. Skausmas gali plisti į kaklą, gerklę, kairę ranką, apatinį žandikaulį, rečiau – į nugarą, kairę pažastį, dešinę krūtinės ląstos pusę, pilvą. Skausmas trunka apie 5–10 minučių. Tai vadinama krūtinės anginos priepuoliu. Užtenka vieno tokio priepuolio, kad gydytojai diagnozuotų krūtinės anginą. Kada ištiks priepuolis, nuspėti sunku. Skausmui užtrukus ilgiau nei 20 min., gresia infarktas.

Krūtinės anginos skausmui būdinga tai, kad jis dažniausiai atsiranda po fizinio įtempimo: einant, lipant laiptais ar įkalnėn, nešant ar po nervinės įtampos. Jei skausmas kyla ir ramybės metu, tai yra rimtas signalas, kad reikia skubios gydytojo pagalbos. Dažnai pacientai skausmą apibūdina ne kaip skausmą, bet kaip dusulį, sunkumo, slėgimo jausmą krūtinės srityje. Kiti sako, kad spaudžia, gniaužia, degina, smaugia. Greta skausmo kartais jaučiamas silpnumas, pila šaltas prakaitas, būna nenormalus širdies plakimas (ritmo sutrikimai), pykinimas, vėmimas, mirties baimė.


DIAGNOSTIKA

Įtariant krūtinės anginą įvertinama šeiminė anamnezė, visi rizikos veiksniai, atliekami tyrimai: išmatuojamas kraujospūdis, pulsas, ištiriami kraujo rodikliai, atliekama ramybės elektrokardiograma, krūvio elektrokardiograma  - dviračiu (veloergometrija) ar bėgimo takeliu (tredmilas), kartais - krūvio echokardiografija. Sudėtingesniais atvejais pasitelkiama miokardo perfuzinė scintigrafija, širdies kompiuterinė tomografija, magnetinio rezonanso tyrimas ar kiti instrumentiniai tyrimai.


GYDYMAS

Krūtinės anginos simptomas kontroliuoti ir gydyti skiriami šie vaistai: nitratai (nitroglicerinas, kitaip glicerilio trinitratas); ilgo veikimo nitratai. Nitratai sumažina deguonies poreikį širdžiai. Dažniausiai krūtinės anginos priepuoliui nutraukti skiriamas nitroglicerinas, ilgo veikimo nitratai padeda išvengti šių priepuolių, sumažėja priepuolių dažnis.

  • Beta adrenoblokatoriai. Beta adrenoblokatoriai mažina širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, taip sumažindami deguonies poreikį ir pagreitindami jo patekimą į širdį.
  • Kalcio kanalų blokatoriai. Šie vaistai plečia kraujagysles, šiek tiek atpalaiduoja širdies raumenį, sumažėja deguonies poreikis, mažėja arterinis kraujospūdis.
  • Antiagregantai. Antiagregantai neleidžia kraujagyslėse formuotis krešuliams.

Kai gydymas vaistais neefektyvus, prireikia intervencinio gydymo: angioplastikos ar operacijos. Atliekant angioplastiką, praplečiamos susiaurėjusios vainikinės kraujagyslės, o operuojant suformuojamos užsikimšusią kraujagyslės vietą apeinančios jungtys.


PROFILAKTIKA

Norint išvengti krūtinės anginos išsivystymo, ypatingai svarbi gyvenimo būdo korekcija, adekvatus gretutinių ligų gydymas