Krūties vėžys

Krūties vėžys


APIBRĖŽIMAS

Krūties karcinoma – dažniausias moters epitelinis navikas. Krūties karcinoma pradeda augti iš liaukinių pūslelių, ištekamųjų latakų ir spenelio epidermio epitelio. Gana dažnai ji prasideda, kai yra dishormoninė krūties hiperplazija ir sergama gerybiniais navikais, kurie yra krūties prekarcinominės būklės. Ypač pavojingos yra proliferuojanti fibroadenomatozė ir cistoadenopapilmatozė, kai latakų epitelis linkęs anaplazuoti.


EPIDEMIOLOGIJA

Kiekvienais metais JAV yra diagnozuojama daugiau nei 212 000 krūtų vėžio atvejų.

Kanadoje – 20 500, Australijoje – 13 000, Jungtinėje Karalystėje – 41 000. Statistika rodo, kad 1 iš 9-ių moterų suserga krūties vėžiu.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Prekarcinomines krūties būkles supiktybėti skatina keturios veiksnių grupės.

1. Genetinis polinkis. Krūties karcinoma sergančioms jaunoms moterims nustatomas ydingas 17-osios chromosomos q21 lokusas, sergančioms šeimine krūties karcinoma – navikų slopintojo p53 geno defektas. Visoms krūties karcinoma sergančioms pacientėms gali būti patologinis BRCA-1 genas.

2. Aplinkos veiksniai. Krūties ląstelių genomų pažeidimui gali turėti reikšmės riebaluose tirpstantys kancerogenai, maisto lipidai, kofeinas, kai kurie retrovirusai.

3. Sutrikusi ląstelių augimo reguliacija. Dėl augimo mediatorių nevisavertiškumo nesubalansuotos epiteliocitų bei fibroblastų augimo skatinimas, slopinimas ir transformacija – tai audinio lygmens krūties kancerogenezinės sąlygos.

  1. Endogeninio estrogeno perteklius. Vėlyvas pirmasis gimdymas, dažni nėštumo nutraukimai, ilgas reprodukcijos periodas be gimdymų, hormonus produkuojantys kiaušidžių navikai didina krūties karcinomos rizikos laipsnį.


Šių veiksnių sąveika gali veikti krūties karcinomos patogenezės grandinė „hormonų perteklius-dishormoninė hiperplazija-dishormoninė displazija-karcinoma“. Ankstesnėse patogenezės grandyse naviko profilaktika veiksmingesnė.

Navikas dažniausiai auga kaip mazgas, bet gali augti ir difuziškai. Augimas paprastai unicentriškas, kartais – multicentriškas. Daugiausia navikai lokalizuojasi viršutiniame šoniniame krūties kvartale. Skiriamos dvi pagrindinės naviko grupės – neinvazinės ir invazinės karcinomos.

Neinvazinės karcinomos būna trijų formų.

      Neinvazinė intrakalikulinė karcinoma yra kilusi iš latakų epitelio, kuris į kanalėlių spindį veša netaisyklingomis spenelinėmis struktūromis. Tai piktybinis latako papilomos analogas. Ląstelės atipiškos, polimorfiškos, būdingas šio naviko piktybiškumo požymis – sutrikęs ląstelių poliariškumas.  Makroskopiškai – galima išspausti gelsvų, rausvų kamštukų. Ši naviko atmaina vadinama komedonine karcinoma.

      Neinvazinė skiltelinė karcinoma – navikas iš terminalinio latakų liaukų epitelio, kuris formuoja skiltelines struktūras. Epitelis esti polimorfiškas. Makroskopiškai – ribotas naviko mazgas.

·   Neinvazinė Pedžeto karcinoma yra kilusi iš spenelio ir jo laukelio epitelio. Ji reta. Navikinės ląstelės būdingos išvaizdos – stambios, ovoidinės formos, branduoliai šviesūs arba tamsūs, citoplazma šveisi. Makroskopiškai – šlapiuojantis deformuotas pigmentuotas spenelio laukelis.

Makroskopinis neinvazinės karcinomos vaizdas toks: nuo navikinio mazgo nepažeisto audinio link driekiasi navikinio audinio sijos, dėl to čiuopiant navikinis židinys atrodo be  aiškių ribų. Navikas, kilęs iš stambiųjų ištekamųjų pieno latakų epitelio, suauga su oda, deformuoja spenelį.

Invazinė krūties karcinoma plinta už pirminės lokalizacijos židinio ribų. Navikiniai mazgai didėja ir susilieja. Užleistais atvejais ir vėlyvosiose stadijose karcinoma gali peraugti ne tik visą krūtį, bet ir visą krūtinės pusę, arbą, peraugusi odą, išopėti. Navikinis audinys esti kietokas, pjūvyje – balkšvas. Pieno surenkamųjų latakų karcinoma dažniausiai pradeda augti arti spenelio. Iš jo gali kraujuoti. Mikroskopiškai tiriant invazinė Pedžeto karcinomą, matyti mažais ploteliais augančios didelės šviesios ląstelės, kurios išplinta pieno latakuose ir epidermyje. Ypač bloga prognozė vadinamosios erisipeloidinės karcinomos, kuri būna jaunoms moterims laktacijos periodu. Ji auga plačiai infiltruodama odą.

Krūties karcinoma plinta peraugdama vietinius audinius ir metastazuodama. Iš pradžių ji perauga krūties audinius, vėliau – fasciją, didįjį krūtinės raumenį, skverbiasi į audinių tarpus, limfagysles ir kraujagysles. Limfa metastazuoja į sritinius, viršraktikaulinius, poraktikaulinius, giliuosius kaklo, pilvo ertmės limfmazgius. Abiejų vidinių krūties kvadratų karcinoma metastazuoja į priekinį tarpuplautį ir pleurą. Krauju plinta į plaučius, kepenis, kaulus, smegenis.

Kai navikas išopėja, patekęs infektas sukelia aplinkinių audinių pūlinį uždegimą. Pažastų limfmazgiai su metastazėmis užspaudžia limfagysles, pasireiškia rankos limfostazė. Dėl metastazių padidėjusių tarpusienio limfmazgių paketai spaudžia gretimus organus, sutrikdo kvėpavimą, rijimą, stambių kraujagyslių ir krūtinės organų inervaciją.


KLINIKA

Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų. Tačiau augdamas vėžys gali iššaukti jau pastebimus simptomus:

  • ·sukietėjimus ar sustorėjimus krūtyse ar šalia jų pažasties zonoje;
  • ·krūtų dydžio ar formos pokyčius;
  • ·išskyras iš spenelių, jų suminkštėjimą ar įsitraukimą į vidų;
  • ·pokyčius odoje.

Visa tai pastebi pačios moterys ir tuomet turi kreiptis į gydytoją.


DIAGNOSTIKA

Krūties karcinoma imunohistochemiškai tikslinama trimis kryptimis. Pirma, identifikuojamos naviko struktūros: epitelinių ląstelių – pagal mažesnės ir didesnės molekulinės masės citokeratinus, mioepitelinių ląstelių – pagal aktiną ir laktalbuminą, mezenchiminių ląstelių – vimentinu, neurogeninėm ląstelėm. Antra, nustatoma priklausomybė nuo hormonų pagal prolaktino, estrogenų, gestagenų ir placentos šarminės fosfatazės bei jų receptorių antigenus. Treèia, krūties karcinomos mažai diferencijuotas ląsteles pagal žymenis reikia atskirti nuo melanomos, nuo neurocitinių navikų, nuo nervinių kamienų lemocitinių ir glijos navikų.


GYDYMAS

Krūties karcinoma gydoma kompleksiškai: chirurgiškai, skiriama spindulinis gydymas, chemoterapija ir hormonoterapija. Parenkant gydymą, svarbu nustatyti navikinių ląstelių lytinį chromatiną. Gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo naviko stadijos, kada pradedama gydyti.


PROFILAKTIKA

Kiekvieną mėnesį pirmomis dienomis po menstruacijų, o per menopauzę – tą pačią kiekvieno mėnesio dieną krūtis reikia apžiūrėti veidrodyje bei prausiantis duše muiluota ranka trijų viduriniųjų pirštų pagalvėlėmis sukamaisiais judesiais patikrinti visą krūties plotą.

Merginoms nuo 16 metų ginekologas dukart per metus turi patikrinti krūtis. Bendrosios praktikos gydytojas turi apčiuopa tikrinti krūtis kasmet moterims nuo 20 metų.

Echoskopu su specialiu linijiniu davikliu tiriamos įvairaus amžiaus moterys, tačiau šis tyrimas itin informatyvus tiriant moteris, kurių krūtyse vyrauja liaukinis audinys.

Pirmąjį mamografijos tyrimą rekomenduojama atlikti, kai moteriai sukanka 40 m. ir kartoti jį kas dvejus metus.