Krono liga

KRONO LIGA


APIBRĖŽIMAS

Krono liga yra neaiškios etiologijos lėtinė uždegiminė žarnų liga, galinti pažeisti bet kurį virškinamojo trakto segmentą. Ligos atsiradimą sąlygoja genetiniai faktoriai, imuniniai mechanizmai ir tam tikri išorės veiksniai.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Krono liga sergama visame pasaulyje, tačiau liga labiau paplitusi Šiaurės Amerikoje ir Europoje. Per metus užregistruojama 2-10 naujų ligos  atvejų 100 000 gyventojų. Bendras sergamumas siekia 50 -100 atvejų 100 000 gyventojų. Serga jauno amžiaus žmonės (15-35 metų). Krono liga yra neišgydoma, tačiau šiuolaikinės medicininės pagalbos dėka galima pasiekti ligos remisiją (laikinas ligos reiškinių susilpnėjimas).

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Krono ligos atsiradimą sąlygoja genetinė predispozicija, todėl liga skirtingai paplitusi etninėse grupėse, susirgimas siejasi su kitomis genetinėmis ligomis, dažniau serga pirmos eilės giminaičiai, tarp šeimos narių panaši ligos lokalizacija ir tipas. Ligos mechanizme dalyvauja imuniniai procesai- vyksta žarnų gleivinės imuninis atsakas, nukreiptas prieš žarnų bakterinės floros antigenus (medžiagos, kurios organizme sužadina antikūnių gamybą). Kilus imuninei reakcijai, prasideda uždegiminis procesas, kuris žaloja žarnų gleivinę. Imunines reakcija išprovokuoja aplinkos veiksniai, kurių svarbiausias yra nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, stresas, rūkymas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai.

Krono liga gali pažeisti bet kurią virškinamojo trakto dalį, tačiau dažniausiai lokalizuojasi tolimojoje  klubinės žarnos dalyje. Ligos skiriamasis požymis yra segmentinis žarnos pažeidimas- pakitusios gleivinės plotai kaitaliojasi su normaliais. Pažeidimai paprastai yra išplitę ir apima visą žarnos sieną. Dažnai liga komplikuojasi išangės srities įtrūkimais, fistulėmis (siauri uždegiminiai tuneliai). Tokia situacija yra palanki infekcijai prasidėti, gali susiformuoti abscesas.

 

KLINIKA

Krono ligos klinikinis vaizdas sunkiai apibrėžiamas, o eiga ir prognozė nenuspėjami. Simptomatika labai įvairi, tačiau galima išskirti pagrindinius ligos požymius – periodinis pivo skausmas, viduriavimas (tiek su krauju, tiek be jo), nusiskundimai dėl išangės srities pažeidimo.

Pilvo skausmas gali būti nuolatinis, lokalizuotas; spazminis, užeinantis po valgio, palengvėjantis pasišalinus dujoms; priepuolinis su pykinimu, vėmimu, palengvėjantis pasituštinus.

Viduriavimo pobūdis priklauso nuo to, kuri žarnyno dalis pažeista: jei uždegimas apima storąją žarną- išmatos skystos, su gleivėmis, krauju, pūliais, tačiau jeigu pažeidžiamas plonasis žarnynas, viduriuojama riebiomis, košės pavidalo išmatomis.

Ligonis gali skųstis aukšta temperatūra, pablogėjusiu apetitu, kūno masės mažėjimu.

Virškinamojo trakto uždegimas kartais komplikuojasi žarnų obstrukcija, perforacija (prakiūrimu), kraujavimu, abscesų, fistulių susidarymu, ilgai tęsiantis ligai padidėja vėžio atsiradimo galimybė.

 

DIAGNOSTIKA

Ligos diagnostika pakankamai komplikuota dėl simptomų pasireiškimo įvairovės, beto žarnų  pažeidimo sunkumas dažnai nekoreliuoja su ligos klinikos išreikštumu. Gastroenterologas įtaręs Krono ligą, diagnozę patvirtina laborotoriniais ir instrumentiniais tyrimais. Kraujo ir šlapimo pokyčiai rodo organizme vykstantį uždegimą. Išmatų tyrime aptinkamaleukocitų, eritrocitų ar nesuvirškintų riebalų. Serologiniais metodais kraujyje nustatomi specifiniai antikūnai. Svarbus diagnostinis tyrimo metodas- endoskopija (matomi ligai būdingi virškinamojo trakto gleivinės pažeidimai). Endoskopijos metu paimama biopsija, atliekamas histologinis audinio ištyrimas. Jei Krono liga pažeidžia plonąjį žarnyną, tuomet svarbus vaidmuo tenka rentgeno tyrimui. Kiti tyrimai: pilvo echoskopija, kompiuterinė tomografija.

 

GYDYMAS

Gydymas pradedamas nuo veiksnių, sukėlusių Krono ligą, išaiškinimo ir panaikinimo (nesteroidinių priešuždegiminių vaistų, antibiotikų vartojimas, rūkymas, stresas, netinkama mityba, įvairūs infekciniai susirgimai). Krono liga sergančio dieta remiasi šiais svarbiausiais principais- turi būti vartojamas subalansuotas, visavertis, kaloringas maistas, vengiama valgyti daug skaidulinių medžiagų turinčių poduktų (aktyviu ligos periodu), padidinamas gaunamų vitaminų ir geležies kiekis.

Taikomas medikamentinis gydymas aminosalicilatais, gliukokortikoidais ir imunosupresantais. Esant lengvai- vidutinei ligos formai pirmiausiai skiriami aminosalicilatai (mesalazinas). Kartais aminosalicilatai derinami su antibiotikais. Kai toks gydymas neefektyvus- skiriami gliukokortikosteroidai (prednizolonas). Gydoma 7-10 dienų. Sergant vidutine- sunkia ligos forma iš karto pradedami vartoti gliukokortikosteroidai kartu su imunosupresantais (azatioprinas). Azatioprinas gali būti vartojamas ir praėjus ligos paūmėjimui palaikomajam gydymui. Biologinė terapija yra Krono ligos gydymo ateities perspektyva.

Chirurginis ligos gydymas (pašalinama pažeista žarnos dalis) taikomas, kai medikamentinis gydymas neefektyvus arba pasireiškia pavojingos ligos komplikacijos, tačiau tokio gydymo rezultatai nėra geri, nes dažnai tenka operacijas kartoti, liga linkusi recidyvuoti.

 

PROFILAKTIKA

Profilaktikos priemonių nėra.