Konjunktyvitas

Konjunktyvitas

 

APIBRĖŽIMAS

Konjunktyvitas yra akių junginės uždegimas. Akių junginė yra jungiamojo audinio plėvelė, dengianti abiejų akių vokų užpakalinius paviršius ir jungianti vokus su akies obuoliu. Konjunktyvitas dažniausiai paveikia abi akis iškart, tačiau kartais jis gali prasidėti vienoje akyje ir po dienos ar dviejų išplisti į kitą akį. Jis gali būti nesimetriškas, pažeisti vieną akį daugiau nei kitą.


EPIDEMIOLOGIJA

Susirgti gal bet kurio amžiaus žmonės. Tiek vyrai, tiek moterys serga vienodai dažnai. Nėra rasinių sergamumo skirtumų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Akys turi tam tikrų mechanizmų, kurie padeda apsisaugoti nuo infekcijos. Ašarų plėvelė, dengianti akies paviršių, praskiedžia patekusius į akį mikroorganizmus ir padeda juos išplauti iš akies. Ašarose yra tam tikrų fermentų bei antikūnų, kurie kovoja su mikroorganizmais.

Konjunktyvitą gali sukelti įvairios priežastys:

  1. Infekcija – tai yra bakterijos, chlamidijos, virusai, grybeliai, parazitai.
  2. Imuniniai alerginiai faktoriai (vernalinis keratokonjunktyvitas, atopinis konjunktyvitas, sausasis keratokonjunkyvitas esant Sjogreno sindromui).
  3. Cheminės ir kitos dirginančios medžiagos (vaistai, kontaktinių lęšių tirpalai, rūgštys, šarmai, UV spinduliai).
  4. Kai kurios sisteminės ligos (sarkoidozė, tuberkuliozė, skydliaukės ligos).
  5. Antrinis konjunktyvitas, atsiradęs dėl ašarų maišelio ar kanalėlių uždegimo.
  6. Kitos priežastys (folikuliozė, viršutinis limbinis keratokonjunktyvitas).

Junginės hiperemija būna dėl vietinio ar difuzinio kraujagyslių išsiplėtimo junginėjė, padidėja kraujagyslių vingiuotumas. Junginėje gali susiformuoti intrakonjunktyvalinės petechijos ar kraujosruvos.

  1. Junginės chemozė atsiranda, kuomet dėl padidėjusio kraujagyslių kapiliarų pralaidumo vyksta transudacija ir junginė paburksta. Dažniausiai būna akies obuolio ir junginės skliauto chemozė. Chemozė taip pat gali atsirasti, kuomet sutrinka veninio kraujo ar limfos nutekėjimas orbitoje dėl intravaskulinės hipoosmozės.
  2. Išskyros junginės maišelyje atsiranda uždegimo metu vykstant eksudacijai. Eksudatas pro epitelį patenka į junginės maišelį ir susimaišo su ašaromis.
  3. Papilos – iškilimai junginėje, kurie atsiranda virš išsiplėtusios kraujagyslės.
  4. Folikulai – židininiai, vaskuliarizuoti limfiniai mazgeliai junginėje. Konjunktyvitai skirstomi į kelias pagrindines grupes: infekcinius (virusinius, bakterinius) ir neinfekcinius (alerginius, toksinius).

KLINIKA

Esant konjunktyvitui, žmogus gali jausti svetimkūnį akyje, akių deginimą, niežėjimą, gali atsirasti šviesos baimė. Ūmiu periodu akys parausta, ašaroja, atsiranda išskyrų, kurios kartais gali būti labai gausios, tarsi “užlipinti” akis, gali susiformuoti membranos ar pseudomembranos. Kai kuriais atvejais kartu žmogus gali karščiuoti, padidėti prie ausies esantys limfmazgiai.

Sergant bakteriniu konjunktyvitu, parausta akys, vokai pasidengia lipniomis išskyromis, gali sulipti, ypač rytais, ant blakstienų gali būti išskyrų. 

Sergant virusiniu konjunktyvitu, parausta akys, gali būti vandeningų išskyrų, slogos požymių. Šis konjunktyvito tipas gali išplisti ir pažeisti rageną (keratitas) ar gali užsitęsti iki kelių savaičių.

Sergant chlamidijų sukeltu konjunktyvitu, parausta akys, būna lipnių išskyrų. Gali būti pažeidžiama ragena.

Esant alerginiam konjunktyvitui, dažniausiai būna stiprus akių niežėjimas, gali būti išskyrų. Akių paraudimas dažniausiai yra nenuolatinis. Simptomai gali būti tik tam tikru metų laiku, pvz.: pavasarį ir vasarą, kai ore yra daug žiedadulkių.


DIAGNOSTIKA

Konjunktyvitas dažniausiai diagnozuojamas ir gydomas šeimos gydytojo. Gydytojas diagnozuoja šią ligą remdamasis paciento nusiskundimais ir akių apžiūra. Kartais reikia paimti iš akių tepinėlį, ypač jei nėra pagerėjimo nuo įprastinio gydymo. Sunkiais atvejais, ar kai nepadeda įprastinis gydymas, reikalinga akių gydytojo konsultacija.


GYDYMAS

Bakterinis konjunktyvitas gydomas plataus spektro antibiotikais ar tepalais (chloramfenikoliu ar fuzidino rūgštimi).

Nėra efektyvaus virusinio konjunktyvito gydymo. Gali padėti dirbtinės ašaros. Chloramfenikolio tepalas padeda išvengti antrinės bakterinės infekcijos. Kadangi virusinis konjunktyvitas yra labai užkrečiama liga, svarbu, kad būtų laikomasi higienos (rankų, veido prausimasis, nesidalinimas rankšluosčiais). Ši liga gali užsitęsti ir kartais reikalingi kortikosteroidų lašai, tačiau juos gali skirti tik akių ligų gydytojas.

Chlamidijų sukeltas konjunktyvitas gydomas chlorotetraciklino tepalu arba tetraciklino tabletėmis. Vaikų negalima gydyti tetraciklinu, jiems dažniausiai skiriamas eritromicinas. Kadangi chlamidijos dažniausiai pažeidžia ir kitas gleivines, reikia apžiūrėti, ar nėra lytiškai plintančios ligos ir, jei ji yra, gydyti pacientą ir jo partnerius.

Alerginis konjunktyvitas gydomas vartojant vietinius antihistamininius lašus. Natrio kromoglikato lašai padeda išvengti alergijos, tačiau, norint teigiamo poveikio, jie turi būti vartojami daug savaičių. Kartais vartojami kortikosteroidų lašai, bet jie turi būti skiriami tik akių gydytojo. Pagrindinis alerginio konjunktyvito gydymas yra nustatyti, kas sukėlė alergiją, ir pašalinti alergijos šaltinį.

Sergant reakciniu konjunktyvitu, reikia vengti dirgiklių.


PROFILAKTIKA

Geri higieniniai įgūdžiai gali padėti išvengti konjunktyvito plitimo:
                      - vengti liesti akis rankomis
                      - dažnai plauti rankas
                      - dažnai keisti pagalvių užvalkalus, rankšluosčius
                      - reguliariai keisti akių kosmetines priemones, ypač akių tušą
                      - nesidalyti akių kosmetika
                      - nesidalyti rankšluosčiais ar nosinėmis
                      - tvarkingai laikyti kontaktinius lęšius
Jei konjunktyvitu serga vaikas, vengti artimo kontakto su kitais vaikais.