Kokliušas

Kokliušas


APIBRĖŽIMAS

Kokliušas (lot. pertussis) – ūminė infekcinė liga, plintanti oru, kuriai būdingas kvėpavimo takų pažeidimas, sunkūs spazminio kosulio priepuoliai. Kai kuriose pasaulio šalyse, dėl savo trukmės, ši, ypač kūdikiams grėsminga liga, vadinama „100 dienų kosuliu“.


EPIDEMIOLOGIJA

Serga tik žmogus, infekcijos šaltinis – sergantis žmogus arba bakterijų nešiotojas. Inkubacinis periodas 7-10 dienų.

Jungtinėse Amerikos Valstijose iki 1940 metų pasitaikydavo maždaug 150 kokliušo atvejų 100 000 gyventojų per metus. Pradėjus skiepyti kūdikius ir mažus vaikus, sergamumas sumažėjo daugiau negu 90 procentų, o 1970 JAV užfiksuotas tik 1 susirgimas 100 000 gyventojų. Pasaulio Sveikatos Organizacijos duomenimis 2008 metais pasaulyje užregistruota 16 mln. susirgimų kokliušu atvejų, iš kurių 95 procentai – trečiosiose pasaulio šalyse, kur daugelis vaikų nėra skiepyti nuo šios ligos. Higienos instituto Sveikatos centro duomenimis Lietuvoje 2009 metais užregistruoti 233 kokliušo atvejai, t.y. 7 atvejai 100 000 gyventojų.

Anksčiau šią infekciją platindavo maži vaikai. Ėmus visuotinai skiepyti nuo kokliušo, infekcijos šaltiniu dažniausiai yra suaugusieji.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligą sukelia kokliušo lazdelės, kurios patekusios į kvėpavimo takų gleivinę dauginasi ir sukelia uždegimą. Lazdelių išskirti toksinai su krauju ir audinių skysčiu išnešiojami po visą organizmą, pažeidžia nervų, kvėpavimo sistemas, sukelia smulkiųjų bronchų bei kvėpavimo raumenų spazmus (susitraukimą).

Užsikrečiama nuo sergančiojo kokliušu, ypač pirmąją ligos savaitę, arba nuo sveiko ligos sukėlėjo nešiotojo. Kokliušas plinta oro lašiniu būdu, t. y. kai sveikas imlus žmogus įkvepia greta esančio infekcijos šaltinio išskirtų kokliušo lazdelių. Ligonis gali būti pavojingas aplinkiniams 6 savaites nuo ligos pradžios, tačiau, išryškėjus tipiškiems spazminio kosulio požymiams, užkrėtimo galimybė mažėja.

Nuo ligos pradžios praėjus 1-2 savaitėms prasideda spazminiai kosulio priepuoliai: vaikas ima kosėti, tarpais negali įkvėpti, dūsta, jo veidas parausta, pamėlsta.

Yra 3 kokliušo stadijos.

1. Katarinė stadija: po 1 – 2 savaičių sausas kosulys, sloga, akių perštėjimas ir ašarojimas.

2. Spazminio kosulio stadija: 3 - 4 savaitę spazminis dusulys, gali dusinti.

3. Sveikimo stadija: kitas 2 - 4 savaites simptomai rimsta.


KLINIKA

Kokliušas prasideda nuo nestipraus karščiavimo, slogos, kosulio. Laikui bėgant kosulys stiprėja, tampa spazminiu: ligonis kosti daug kartų be įkvėpimo. Kosulio priepuoliui pasibaigus, garsiai įkvepiama. kosulio metu paciento veidas pamėlynuoja, gali prasidėti vėmimas. Itin sunkiais atvejais, kosulys gali išprovokuoti kraujosruvų atsiradimą smegenyse, akyse kvėpavimo sustojimą. Negydant kosulio priepuoliai gali kartotis daugiau nei mėnesį.

Tipiniai simptomai:

·Akių paraudimas

·Karščiavimas

·Kūno masės mažėjimas

·Vėmimas

·Sutrikęs miegas

·Sloga

·Sausas kosulys

·Kvėpavimo sutrikimai

·Reprizai (gilus įkvėpimas po ilgo kosėjimo)

·Spazminiai kosulio priepuoliai

DIAGNOSTIKA

Laboratorinė diagnostika:

Bakteriologinis tyrimas - sukėlėjo grynos kultūros auginimas selektyviose terpėse, bakterijų tapatumas nustatomas imunofluorescencijos ar agliutinacijos reakcija su specifiniais serumais (antikūnių kraujo serume radimas).

Taip pat bendrame kraujo tyrime matomas nespecifinis uždegimas ar C reaktyvinis baltymas, ENG, gali būti padidėję.

GYDYMAS

Gydoma simptomiškai (deguonies terapija) ir antibiotikais (dažniausiai eritromicinu), juos būtina vartoti 14 dienų, kad būtų tikrai sunaikinti ligos sukėlėjai.

PROFILAKTIKA

Nuo kokliušo skiepijami kūdikiai nuo 2 mėnesių amžiaus. Paprastai skiepijama tris kartus per pirmuosius metus, ir dar kartą - sulaukus pusantrų metų. Specifinė profilaktika: AKDS vakcina (inaktyvinti kokliušo m/o).