Kiaušidės auglys

Kiaušidės auglys

 

APIBRĖŽIMAS

Kiaušidžių navikai atsiranda bet kurio amžiaus moterims, bet dažniau po 40 metų. Prieš jiems atsirandant sutrinka mėnesinės ir gimdymo funkcija, sergama lyties organų uždegimais. Liga aiškių simptomų neturi, vaikams ir paaugliams navikai auga labai greitai, juos sunku diagnozuoti. Ligonių lytinis gyvenimas nesutrinka ir gali tęstis praėjus 2 mėn. po operacijos.


EPIDEMIOLOGIJA

Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų. Iš visų moters lytinių organų ligų dažniausi yra kiaušidžių augliai. Jie sudaro 30-40 proc. visos reprodukcinio amžiaus  moterų kiaušidžių patologijos. Maždaug 1 moteriai iš 10 gali atsirasti kiaušidžių auglys, ir daugelis pacienčių, kurioms auglys neišnyks, turės būti operuotos. Nors apie 90 proc. visų kiaušidžių navikų būna nepiktybiniai, dauguma piktybinių darinių būna moterims vyresnėms negu 45 metai. Įvairiose studijose pateikiama, kad piktybiniai kiaušidžių dariniai  diagnozuojami nuo 7 iki 13 proc. ikimenopauzinio amžiaus ir nuo 8 iki 45 proc. pomenopauzinio amžiaus pacienčių.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Moterys turi dvi kiaušides – migdolo dydžio kiaušinėlius ir moteriškus lytinius hormonus išskiriančius darinius abipus gimdos. Kiaušidžių vėžys – tai būklė, kai kiaušidžių ląstelės ima nevaldomai dalytis ir suformuoja auglius.

Kiaušidžių auglys – tai pakitusių nepiktybinių (nevėžinių) ar piktybinių (vėžinių) ląstelių darinys. Gerybiniai augliai neplinta (nemetastazuoja). Piktybinių auglių ląstelės gali plisti į gretimus (kontaktiniu būdu) arba tolimesnius (limfa ir krauju) organus.

Kiaušidžių vėžio priežastys nėra žinomos. Manoma, kad riziką susirgti kiaušidžių vėžiu didina itin ankstyvos pirmosios menstruacijos ir vėlyva menopauzė. Kiaušidžių vėžio atvejai šeimoje, nevaisingumas, ovuliaciją stimuliuojančių preparatų vartojimas, nėštumo nutraukimai, rūkymas ir alkoholio vartojimas taip pat lemia didesnę tikimybę susirgti šia liga. Kiaušidžių vėžiu dažniau serga negimdžiusios moterys. Juo dažniausiai suserga vyresnio amžiaus (ypač sulaukusios 65-69 metų) moterys. Teigiama, jog tikimybė susirgti kiaušidžių vėžiu mažėja po kiekvieno gimdymo ir ilgą laiką maitinant krūtimi.

Skiriami šie kiaušidžių vėžio tipai:

ñ Epiteliniai kiaušidžių vėžiai. Šie navikai išsivysto iš epitelinių ląstelių, kurios yra ploname audinio sluoksnyje dengiančiame kiaušides. Didžioji dauguma kiaušidžių vėžio yra būtent epitelinės kilmės.

ñ Germinogeniniai kiaušidžių navikai. Jie išsivysto iš kiaušidėse esančių nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių (iš jų išsivysto moteriškosios lytinės ląstelės). Germinogeniniai kiaušidžių navikai dažniau atsiranda jaunesnėms moterims.

ñ Kiaušidžių stromos navikai. Jie išsivysto iš hormonus (estrogeną, progesteroną ir testosteroną) gaminančių kiaušidžių ląstelių.

Epitelinio kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai – nevaisingumas, ovuliacijos stimuliacija, negimdymas, geriamųjų kontraceptikų nevartojimas, ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 metų), vėlyva menopauzė (> 50 metų), nežindymas, endometriozė.


KLINIKA

Ankstyvos stadijos navikai paprastai nesukelia jokių simptomų ir nustatomi atsitiktinai atliekant dubens srities organų tyrimus, paskirtus dėl kitos priežasties, pvz.: gimdos kaklelio tepinėlį, vidaus organų sonoskopiją.

Kiaušidžių vėžio simptomai yra nespecifiški ir primena virškinamojo trakto ir šlapimo pūslės ligų simptomus, todėl jį diagnozuoti ankstyvose stadijose yra itin sudėtinga. Vienas iš esminių šios ligos požymių yra nuolatiniai ar nuolat stiprėjantys simptomai (sergant virškinimo trakto sutrikimais simptomai paprastai praeina ir vėl atsinaujina). Naujausių tyrimų duomenimis, moterys, sergančios kiaušidžių vėžiu, dažniau nei įprastai kenčia nuo skausmų dubens srityje, spaudimo, pilnumo jausmo ir tinimo pilvo srityje, būtinybės skubiai šlapintis. Kiti kiaušidžių vėžiui būdingi simptomai yra dažni virškinimo sutrikimai, pykinimas, dujų kaupimasis, vidurių užkietėjimas ar viduriavimas, šlapinimasis dažnai ir  po nedaug, apetito netekimas, nepaaiškinamas svorio kritimas ar augimas, skausmas lytinių santykių metu, nuolatinis nuovargis, apatinės nugaros dalies skausmai.


DIAGNOSTIKA

Ligos pradžioje specifinių kiaušidžių vėžio simptomų nebūna. Navikui išplitus pilvo ertmėje, dėl skysčio kaupimosi didėja pilvo apimtis, sutrinka tuštinimasis, šlapinimasis tampa dažnas ir negausus. Dėl navikinių ląstelių patekimo į pleuros ertmę ir šių pokyčių sąlygoto (karcinomatozinio) pleurito atsiranda dusulys. Galutinėje ligos stadijoje progresuoja žarnyno nepraeinamumas.

Tiksli epitelinio kiaušidžių vėžio diagnozė gali būti nustatoma tik atlikus operaciją ir ištyrus  operacijos metu pašalintus audinius.


GYDYMAS

Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, pacientės amžiaus ir bendros moters sveikatos būklės. Dažniausiai gydoma chirurginiu, radioterapiniu ar chemoterapiniu metodu. Kartais pasirenkamas vienas metodas, o kartais - kelių metodų derinys. Chirurginė operacija atliekama beveik visais kiaušidžių vėžio atvejais. Chemoterapija dažnai seka po chirurginės operacijos, padedanti sunaikinti likusias vėžio ląsteles. Kai kuriais atvejais gydymas pradedamas chemoterapija, po to atliekama operacija, taip siekiant kiek įmanoma daugiau sunaikinti vėžio ląstelių. Radioterapija taikoma kai kurioms pacientėms po chirurginės operacijos dubens ertmėje likusioms vėžio ląstelėms sunaikinti.


PROFILAKTIKA

Virš 30 metų amžiaus kiekviena moteris turi nors vieną kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ir jai turi būti atliktas kiaušidžių bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir diagnozuoti asimptominius cistinius darinius kiaušidėse ir išvengti kiaušidžių vėžio.