Kiaulytė

 

APIBRĖŽIMAS

Epideminiu parotitu, kiaulyte, vadinama virusinė liga, dažniausiai pasireiškianti seroziniu paausinių ir kitų seilių bei lytinių liauku uždegimu. Ji epidemiškai plinta tarp imlių žmonių.


EPIDEMIOLOGIJA

Parotitu sergama kasmet, ypač rudenį ir žiemą. Pasitaiko epidemijų vaikų darželiuose, mokyklose, bendrabučiuose, kariniuose daliniuose. Ligai ypač imlūs vaikai nuo 5 iki 15 metų. Kūdikiai parotitu neserga, o maži vaikai serga retai.

Infekcijos šaltinis yra ligonis nuo paskutiniųjų inkubacinio periodo dienų iki 9 ligos dienos. Užkrečiama oro lašeliniu būdu, taip pat per seilėmis užkrėstus bendrai naudojamus indus, šaukštus, žaislus. Parotitas plinta lėčiau nei tymai ar gripas, nes užsikrečia tik arti ligonio esantys žmonės. Tai paaiškinama tuo, kad ligonis dažniausiai nekosti, o tirštų seilių lašeliai netoli pasklinda.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Ligos sukelėjas yra virusas. Virusą sudaro gana stambios molekulės, jis gali agliutinuoti ir hemolizuoti eritrocitus. Viruso kultūros gaunamos užkrėtus ligonio seilėmis vištos embrionus. Taip at ligonio seilėmis pavyksta užkrėsti beždžiones. Virusas neatsparus dideliai temperatūrai, išdžiuvimui, saulės šviesai ir dezinfekuojančioms medžiagoms.

Parotito virusas patenka į kraują pro burnos ir nosiaryklės gleivinę. Jis pažeidžia ne tik paausines, bet ir kitas seilių liaukas (pažandines, paliežuvines), taip pat kasą, skydliaukę bei lytines liaukas ir net smegenų dangalus. Liaukų latakais virusas išsiskiria su seilėmis.

Pasireiškia liaukų serozinis uždegimas, jungiamojo audinio ir kapsulės patinimas, aplink liaukų latakus susikaupia limfocitų. Latakus apima katarinis uždegimas: jie išsiplečia, būna pilni baltyminės masės su negausiomis ląstelėmis. Pūlinio proceso paprastai nebūna. Panašiai pakinta ir lytinės liaukos, tik jos nuo uždegimo dažniau atrofuojasi. Kasos uždegimas retkarčiais baigiasi insulininio aparato atrofija.

Nustatomas serozinis smegenų dangalų uždegimas su ryškia aplinkinių audinių infiltracija limfocitais. Kai encefalito eiga sunki, smegenyse būna kraujosrūvų ir uždegimo židinių.

Persirgusiems epideminiu parotitu susidaro gana pastovus imunitetas. Kartotinai serga apie 4 proc. ligonių.


KLINIKA

Inkubacinis periodas 11-21d. (dažniausiai 15-19d.). Galimi prodrominiai reiškiniai: silpnumas, galvos skausmai, miego sutrikimas, jie trunka 1-2d. Dažniausiai liga prasideda ūmiai pakilus temperatūrai iki 38-39ºC ir daugiau, atsiradus seilių liaukų padidėjimui ir skausmingumui. Pradžioj seilių liaukų pažeidimas dažniausiai būna vienpusis, o tik po 1-2d atsiranda ir kitos pusės seilių liaukos patinimas. Gali būti pažeistos ir kitos seilių liaukos - paliežuvinė, pažandikaulinė. Dažniausiai liaukos pažeidžiamos ne visos iš karto, o palaipsniui. Procesas gali būti ir izoliuotas (kai pažeidžiama kuri nors viena liauka). Izoliuotas paliežuvinės liaukos, kasos ir lytinių liaukų pažeidimas - labai retas. Dažniausia lokalizacija - parotidinė liauka, pažadikaulinė liauka. Esant parotidinės liaukos pažeidimui, būna burnos gleivinės pakitimų: patinimas ir paraudimas apie išorinę latako angą. Naujų liaukų įtraukimas yra lydimas naujo temperatūros pakilimo.

Beveik visiems ligoniams būna CNS pažeidimas. Kliniškai tai pasireiškia: galvos skausmu, miego sutrikimu, silpnai išreikštais meninginiais simptomais, sunkesniais atvejais - meningoencefalito simptomai. Neretai parotitinė infekcija pasireiškia tik CNS pažeidimu- meningitu ar meningoencefalitu.

Parotidinės infekcijos metu dažnai būna - pilvo skausmai, pykinimas, vėmimas, apetito stoka, obstipacija, kartais - viduriavimas. Šie simptomai gali rodyti kasos pažeidimą.

Infekcijai būdinga banguota eiga, su pakartotinais temperatūros pakilimais, tai parodo, kad į procesą įtraukiamos kitos liaukos ar CNS. Liga dažnai baigiasi gerybiškai. Pažeistų liaukų patinimas tęsiasi 5-7d., liaukų supūliavimo nebūna.


DIAGNOSTIKA

Specifiniai tyrimai kiaulytės diagnostikai atliekami tik išskirtiniais atvejais (kraujo serume galima rasti antikūnų prieš kiaulytės virusą). Kadangi serologinės diagnostikos tyrimo metodai yra brangūs, visgi dažniausiai liga yra diagnozuojama remiantis anamneze (ligonio skundais), bei bendrais laboratoriniais tyrimais (atlikus bendrąjį kraujo tyrimą randamas padidėjęs leukocitų kiekis).


GYDYMAS

Kadangi kiaulytė yra virusų sukeltas susirgimas, jokio specifinio gydymo šiai ligai nėra. Ligoniai dažniausiai gydosi namie. Liaukų uždegimą efektyviai mažina šildomieji kompresai. Kadangi sergant kiaulyte dažnai yra sunku kramtyti, ryti, patariama valgyti sutrintą, vandenyje ar garuose virtą maistą. Jei pakyla labai aukšta temperatūra (daugiau nei 38,5 laipsniai) ir vargina labai bloga savijauta, galima išgerti karščiavimą slopinančių vaistų (aspirino, analgino).


PROFILAKTIKA

Ligoniai izoliuojami namie 9 dienas, tik sunkiai sergantieji, taip pat kai liga komplikuojasi meningitu, pankreatitu, hospitalizuojami. Su ligoniu bendravę parotitu nesirgę vaikai stebimi ir izoliuojami namie nuo 10 iki 21 dienos. Dezinfekcija židinyje nereikalinga. Aktyviai imunizacijai vartojama gyva vakcina, 15 - 18 mėn. vaikams - kartu su skiepais nuo tymų.