Kepenų cirozė

KEPENŲ CIROZĖ


APIBRĖŽIMAS

Kepenų cirozė yra lėtinė kepenų liga, kuomet normalų kepenų audinį pakeičia randinis audinys. Tai yra galutinė daugelio lėtinių progresuojančių ligų stadija. Daug metų kepenų cirozė buvo laikoma negrįžtamu procesu, tačiau naujausi duomenys teigia, kad sėkmingas gydymas gali lemti pokyčių regresavimą.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Vakarų pasaulyje kepenų cirozė yra viena iš dažnniausių mirties priežasčių po širdies ir kraujagyslių ligų ir vėžio. 45 – 65 metų amžiaus žmonių tarpe tai trečia pagal dažnumą mirties priežastis. Tai susiję su alkoholio vartojimu ir hepatito B, C, D virusų paplitimu. Šiuo metu didėja ir su nutukimu susijusių kepenų cirozės atvejų. Kepenų ciroze dažniau serga vyrai.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kepenų cirozę sukeliančios priežastys:

1. Virusiniai B, C, D hepatitai. Virusai HBV, HCV irHDV pirmiausia sukelia kepenų uždegimą ir, jei liga negydoma arba gydymas neefektyvus, procesas pažeidžia kepenų struktūrą ir sukelia cirozę.

2. Alkoholinis kepenų pažeidimas. Alkoholis daro poveikį daugeliui kūno organų, tačiau labiausiai žaloja kepenis. Alkoholis kepenyse yra metabolizuojamas ir nukenksminamas, tačiau vartojant didelius jo kiekius, kepenų ląstelės yra žalojamos, jos nebegali atsinaujinti, kepenyse progresuoja uždegimis procesas.

3. Autoimuninis hepatitas, kuomet imuninė sistema atakuoja kepenų ląsteles. Dažniau pasitaiko moterims.

4. Medikamentų ir toksinų sukelta kepenų cirozė.

5. Ligos, kurios žaloja tulžies latakus – pirminė biliarinė cirozė, pirminis sklerozuojantis cholangitas.

6. Paveldimos ligos – cistinė fibrozė, alfa – 1 antitripsino trūkumas, hemochomatozė, Vilsono liga ir kt.

 

KLINIKA

Daugelis pacientų kelerius metus nejaučia jokių simptomų. Pirmieji simptomai gali būti kūno svorio mažėjimas, apetito stoka, pykinimas ir silpnumas. Pacientams, kuriems yra tulžies obstrukcija, dažnai pasireiškia lėtinis odos niežulys, kuris negydomas sunkėja ir vis labiau erzina - ligonis nusidrasko odą iki gilių žaizdų. Pažengus ligai, pradeda ryškėti gelta. Pirmiausia pagelsta gleivinės, vėliau - oda.

Kepenų cirozės, atsiradusios dėl piknaudžiavimo alkoholiu, požymiai gali būti nepakankama mityba, raumenų masės sumažėjimas dėl lėtinio kasos funkcijos nepakankamumo. Dažna kepenų cirozės komplikacija yra portinė hipertenzija (padidėjęs slėgis vartų venos sitemoje). Svarbiausiaportinės hipertenzijos pasekmė – stemplės venų varikozės (dėl padidėjusio slėgio venos išsiplečia, pučiasi). Stemplės venų varikozės kelia didelį pavojų ligonio gyvybei, nes joms plyšus, prasideda stiprus kraujavimas iš virškinamojo trakto. Ligonis vemia šviežiu krauju, atsiranda kraujas išmatose, žmogaus oda išblykšta, jis gali netekti sąmonės. Kraujavimas lemia didelį pacientų, sergančių kepenų ciroze, mirtingumą. Kitos portinės hipertenzijos pasekmės: ascitas (susikaupęs skystis pilvo ertmėje), kepenų funkcijos nepakankamumas, pasireiškiantis metaboliniais ir kraujo krešėjimo sutrikimais, hepatinė encefalopatija (pasireiškia psichikos, elgsenos ir intelekto pokyčiais).

 

DIAGNOSTIKA

Gydytojas išsiaiškina paciento skundus ir rizikos veiksnius (pacientas sirgo ar vis dar serga hepatitu, pankreatitu, tulžies pūslės akmenlige, cukriniu diabetu, turėjo neuropsichinių problemų, vartojo ar vis dar vartoja alkoholį dideliais kiekiais, narkotikus, darėsi tatuiruotes, turėjo akupunktūros seansus, dažnai buvo gydomas ar tiriamas ligoninėse ar poliklinikose, ligoniui buvo perpiltas kraujas, vartoja hepatokoksinius vaistus, kontaktavo susergančiu gelta ar hepatitu). Kepenų cirozės pradžioje simptomų gali būti nedaug, jie gali imituoti kitas virškinimo sistemos ligas. Pusei sergančių kepenų ciroze, randamos padidėję kepenys. Įtarus kepenų cirozę, atliekami laboratoriniai tyrimai:

1.  Biocheminins kraujo tyrimas, kuris atskleidžia vykstančią kepenų ląstelių destrukciją, tulžies stazę, sutrikusią kepenų funkciją., padidėjusius uždegimo rodiklius.

2.  Bendras kraujo tyrimas gali parodyti anemiją, sumažėjusį leukocitų, trombocitų, eritrocitų skaičių.

3.  Nustatyti tikslią kepenų cirozės priežastį, atliekami specialūs imuniniai tyrimai (kai įtariamas autoimuninis hepatitas), virusų žymenys (virusiniam hepatitui diagnozuoti),

4.  Esant ascitui, tiriamas skystis iš pilvo ertmės.

5.  Atliekami šlapimo tyrimai – randami padidėję tulžies pigmentų kiekiai.

Toliau atliekami ir instrumentiniai tyrimai:

1.  Ultragarsinis kepenų tyrimas (vertinamas kepenų dydis, kontūras, audinys, ieškoma portinės hipertenzijos požymių);

2.  Kompiuterinė tomografija (ieškoma kepenų struktūros, dydžio, formos pokyčių);

3.  Ezofagogastroduodenoskopija (vertinama stemplės ir skrandžio venų būklė);

4.  Kepenų biopsija ir bioptato tyrimas (nustatyti priežastį, proceso aktyvumą, gydymo efektyvumą, pažeidimo laipsnį).

 

GYDYMAS

Gydymas prikaluso nuo ligos priežasties ir komplikacijų. Visiems ligoniams rekomenduojama pilnavertė mityba, ypač praturtinta baltymais; fizinis aktyvumas (vaikščiojimas, plaukiojimas); papildomas kacio ir vitamino D kiekis; vakcinacija nuo hepatito virusų; vengti hepatotoksinių vaistų.

Virusinis B hepatitas gydomas nekleozidų/ nukleotidų analogais, citokinais. Virusinis C hepatitas gydomas interferonu ir ribavirinu. Autoimunine kepenų ciroze sergantiems skiriama imunosupresinė terapija prednizolonu ir azatioprinu. Alkoholinė kepenų cirozė pirmiausia gydoma abstinencija ir visaverte mityba.

Kepenų transplantacija yra vienitelis gydymo būdas sergantiems dekompensuota kepenų ciroze ir komplikacijomis.

 

PROFILAKTIKA

Viena pagrindinių cirozės profilaktikos priemonių – saikingas alkoholio vartojimas. Alkoholis – ne tik dažniausia kepenų cirozės priežastis, bet jis labai pablogina ir kitų kepenų ligų eigą, skatina jų progresavimą. Jei nutraukiamas alkoholio vartojimas, net sergant ciroze, kepenų ligos eiga gali labai pagerėti. Kita dažna kepenų cirozės priežastis – B ir C hepatitų virusai, kurie plinta per kraują, lytiniu keliu. Pagrindinė profilaktikos priemonė nuo hepatito B – skiepai. Nuo hepatito C skiepų nėra, todėl svarbu sustabdyti plitimą: visi donorai turi būti tikrinami dėl virusinių hepatitų, turi būti naudojami sterilūs medicinos instrumentai, medicinos personalas turi naudoti gumines pirštines, kaukes, vengti tiesioginio kontakto su infekuotais organizmo skysčiais. Didelę riziką užsikrėsti turi narkomanai, prostitutės ir asmenys, turintys atsitiktinių lytinių santykių, todėl jie skatinami nenaudoti jau naudotų švirkštų, naudotis prezervatyvais.