Katarakta


APIBRĖŽIMAS

Katarakta – lęšiuko padrumstėjimas, kuris gali sukelti regėjimo problemų. Lęšiukas susideda iš vandens ir baltymų. Kartais baltymai susijungia į gniužulėlius. Taip pablogėja regėjimas. Pradinėse stadijose katarakta gali nesukelti regėjimo problemų, tačiau laikui bėgant, ji gali plėstis ir apimti vis daugiau lęšiuko. Todėl regėjimo aštrumas sumažėja, vaizdas tampa išplaukęs. Katarakta vystosi lėtai.


EPIDEMIOLOGIJA

Dažniausiai šia liga serga vyresnio amžiaus žmonės, tačiau lęšiukas gali drumstėti ir vaikams, nes pasitaiko įgimtų kataraktų. Jauniems žmonėms ši liga dažniausiai vystosi po įvairių akių traumų, uždegimų ar sergant bendromis ligomis, pavyzdžiui, cukriniu diabetu.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Dėl ko vystosi katarakta tiksliai nėra aišku, manoma, kad tai medžiagų apykaitos sutrikimas akies lęšiuke. Sveikas lęšiukas yra skaidrus ir neturi kraujagyslių. Jis yra už rainelės, praleidžia ir nukreipia šviesos spindulius į tinklainę, keičia laužiamąją gebą. Kataraktos vystymuisi turi įtakos:

  1. Su amžiumi susiję pakitimai – metams bėgant kinta lęšiuko struktūra, formuojasi drumstys.
  2. Traumos (po akies obuolio sumušimo, sužeidimo).
  3. Kai kurios ligos: cukraligė, miotoninė distrofija, lėtinis odos uždegimas, neurodermitas, sklerodermija.
  4. Vaistai (kortikosteroidai, hormonai) vartojami ilgą laiką ir didelėmis dozėmis.
  5. Akių ligos (glaukoma, akių uždegimai, stipri trumparegystė, atšokusi tinklainė, augliai, sutrikusi lęšiuko mityba).
  6. Ultravioletiniai (ilgai dirbantiems saulėtoje vietoje), rentgeno, infraraudonieji (stiklo pūtėjams, kalviams) spinduliai.
  7. Paveldimumas.
  8. Įgimta katarakta pasitaiko kūdikiams, kurių motinos, nėštumo metu sirgo infekcinėmis ligomis (kiaulyte, raudonuke, vėjaraupiais, kepenų uždegimu, poliomielitu, toksoplazmoze), vartojo kai kuriuos medikamentus, alkoholį, nikotiną, kitas toksines medžiagas, ypač pirmus tris nėštumo mėnesius.

Yra keli skirtingi kataraktos tipai. Branduolinė katarakta sukelia laipsnišką regėjimo pablogėjimą. Gali prireikti dažnai keisti akinius (net kas dvi savaites). Žievinė katarakta gali sukelti simptomus, susijusius su blogu matymu: matomi žiedai aplink daiktus, dvigubinasi daikto atvaizdas vienoje akyje. Užpakaliniai pokapsuliniai lęšiuko patamsėjimai gali pabloginti regėjimą – ypač skaitant, sukelti jautrumą ryškiai šviesai, blizgėjimui. Jei katarakta yra tik vienoje akyje, gali nebūti jokių simptomų, nes pacientas gerai mato  sveikąja akimi. Dažniausiai lęšiukas drumstėja pamažu, todėl pacientas gali nepastebėti, kada labai pablogėjo regėjimas viena akimi. Progresuojant drumstėjimui, rūkas akyse vis didėja. Visai sudrumstėjus lęšiukui, regėjimas išnyksta.


KLINIKA

Nepriklausomai nuo priežasties, kataraktai būdingas blogas regėjimas, kurio nepagerina akiniai, dvejinimasis žiūrint viena akimi, spalvų bei kontrasto suvokimo pokyčiai, šviesos skaidymas. Neretai prasidėjus kataraktai žmogus pastebi, kad pagerėja rega iš arti, o skaitymo akiniai silpnėja. Šį reiškinį lemia lęšiuko standėjimo sukelti refrakcijos pasikeitimai, akis „minusėja“.


DIAGNOSTIKA

Sergantiems katarakta yra tiriamas regėjimas į tolį, į artį, matuojamas akių spaudimas, nustatomas periferinis regėjimas (akipločio tyrimas), spalvų juslė. Akys apžiūrimos specialiu mikroskopu, įvertinami jų priekinės dalies pakitimai, lęšiuko drumstumo laipsnis, tiriamas akių dugnas. Kai lęšiukas visai sudrumstėja, negalima nustatyti, kokių pakitimų yra akių dugne. Tokiais atvejais atliekamas ultragarsinis tyrimas – nustatoma tinklainės būklė, akies ašies ilgis.


GYDYMAS

Kataraktos operacija yra neskausminga procedūra, atliekama naudojant vietinę nejautrą. Per akyje padarytą mikropjūvį pašalinamas drumstas lęšiukas ir implantuojamas naujas dirbtinis. Paprastai operacija trunka 20-30 minučių. Regėjimas pagerėja jau pirmomis dienomis po operacijos ir galutinai nusistovi per keletą savaičių.


PROFILAKTIKA

Būtinai nešiokite apsauginius akinius darbe (pavyzdžiui, jei dirbate su metalais), sportuodami, jei yra galimybė sužaloti akis. Nešiokite tamsius akinius su filtru, sulaikančiu ultravioletinius spindulius, ilgai būdami ar dirbdami saulėtoje vietoje. Laiku gydykite visas akių ir kitų organų sistemų ligas. Racionaliai maitinkitės, vartokite vitaminus.