Kasos vėžys

KASOS VĖŽYS


APIBRĖŽIMAS

Kasos vėžys – tai piktybinis kasos navikas. Kasos navikai gali išsivystyti iš pačios kasos (60-70 proc.) arba šalia kasos galvos esančių anatominių struktūrų-tokie navikai vadinami periampuliniais (30-40 proc.). 80-90 proc. kasos tumorų lokalizuojasi kasos galvutėje ir tik 10-20 proc. kasos kūne ir uodegoje.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Pasaulyje per metus diagnozuojama 18 500 naujų kasos vėžio atvejų, o šis skaičius Lietuvoje siekia 400. Vyrai kasos vėžiu serga dažniau nei moterys. Nustačius kasos vėžio diagnozę, 5 metų išgyvenamumas tik 1-2 proc. ir net 80 proc. ligonių miršta per pirmus metus. Iš naujai nustatytų kasos vėžio susirgimų tik 20 proc. tinkama radikali operacija, kuomet navikas visiškai pašalinamas.

 

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Kol kas tiksliai nusakyti, kas sukelia šio tipo vėžį, nėra pakankamai duomenų, tačiau mokslininkai yra nustatę kelis rizikos veiksnius.  Rizikos veiksniai:

•Rūkymas. Rūkaliai yra nuo 2 iki 3 kartų dažniau tampa onkologiniais ligoniais, nei nerūkantys asmenys.

•Amžius. Rizika padidėja žmogui, kuris yra vyresnis nei 50 metų.

•Cukrinis diabetas. Kasos vėžys yra diagnozuotas dažniau diabetu sergantiems žmonėms, nei nesergantiems šia liga.

•Lėtinis pankreatitas. Lėtinis kasos uždegimas gali padidinti pavojų susirgti vėžiu.

•Šeimos istorija. Kasos vėžys slypi kai kuriose šeimose. Apie 10 proc. susirgimo atvejų yra siejami su paveldėtų genų mutacijomis.

 

KLINIKA

Kasos galvos klinika priklauso nuo naviko lokalizacijos vietos. Kasos galvos tumorui yra būdingas nuolatinis maudžiantis skausmas pakrūtinyje, kuris palaipsniui stiprėja ir plinta į nugarą. Kai tumoras užspaudžia tulžies lataką, ligonis pagelsta, išmatos tampa šviesios, o šlapimas patamsėja. Ligai progresuojant gali pasireikšti pykinimas ir vėmimas. Ligoniui krenta svoris, netenkama apetito, jaučiamas ankstyvas sotumo jausmas. Jei tumoras yra kasos kūne ar uodegoje, pagrindinis simptomas taip pat yra skausmas pakrūtinyje, tačiau šios lokalizacijos vėžiui būdingas ir kraujavimas iš skrandžio varikozinių venų bei pragraužtos skrandžio užpakalinės sienelės.

 

DIAGNOSTIKA

Esant būdingiems ligos simptomas, asmuo turi kuo greičiau kreiptis pagalbos. Gydytojas įtaria liga remdamasis ligos istorija, klinika, fiziniu ištyrimu (kartais galima užčiuopti tumorą). Diagnozei nustatyti atliekami laboratoriniai testai, kuriais nustatomi specifiniai vėžio žymenys. Taip pat atliekama aspirato iš tulžies latako, dvylikapirštės žarnos ar kasos latako citologinis tyrimas, kasos bioptato ištyrimas. Kiti tyrimai, padedantys diagnozuoti naviką yra sonoskopija, endosonoskopija, rentgenografinis tyrimas, endoskopinė retrogradinė cholecistopankreatografija ir kiti. Tačiau pats specifiškiausias ir jautriausias tyrimas kasos vėžiui diagnozuoti šiuo metu yra kompiutinės tomografijos tyrimas.

 

GYDYMAS

Kasos vėžio gydymas susideda iš radioterapijos, chemoterapijos ir operacinio gydymo.

Chirurgija taikoma, kada siekiama palengvinti simptomus, kuriuos sukelia vėžiniai susirgimai. Chirurginė procedūra dažniausiai atliekama žmonėms, kurių vėžys gali būti išgydomas. Šios specifinės operacijos metu išimama didelė dalis kasos, dalis skrandžio, plonosios žarnose, tulžies pūslės ir tulžies latakų. Retesni chirurginiai metodai gali būti taikomi tada, kai  šalinama visa kasa.

Radioterapinis gydymas. Tai vėžinių (ir kai kurių kitų susirgimų) gydymas naudojant jonizuojančiųjų spindulių energiją. Švitinimas pažeidžia vėžinių ląstelių genetinę medžiagą ir taip sustabdo jų dauginimąsi ir augimą.

Chemoterapija. Tai vėžio gydymas priešvėžiniais vaistais, kurie vadinami citostatikais. Šie vaistai dažniausiai pažeidžia vėžinių ląstelių sugebėjimą daugintis.

 

PROFILAKTIKA

Vienas iš kasos vėžio rizikos faktorių yra rūkymas. Rūkantieji serga du tris kartus dažniau negu nerūkantys. Pastebėta, kad įtakos turi mitybos įpročiai: kasos vėžiu dažniau suserga žmonės, valgantys riebų maistą ir mažai daržovių.