Karščiavimas

Karščiavimas

 

APIBRĖŽIMAS

 

Karščiavimas - kūno temperatūros pakilimas aukščiau normos. Tai vienas iš imuninių atsakų į infekciją. Kylant temperatūrai krečia drebulys, jaučiamas šaltis, nes organizmas stengiasi pakelti temperatūrą iki aukštesnės, nei ji yra - panašiai, kaip būna sušalus. Karščiavimas yra daugelio ligų vienas iš simptomų.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Infekcinis karščiavimas daugiau paplitęs šaltuoju metų periodu, o neinfekcinis priklauso nuo pacientą supančių aplinkybių. Nėra tikslios statistikos karščiavimo dažniui nustatyti, nes nevisados karščiuojantys pacinetai kreipiasi į gydymo įstaigas. Vykdant apklausas, pacientai prisipažįsta, jog buvo karščiavę bent kartą per metus.

LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Karščiavimą gali sukelti pirogenai: mikrobai, jų nuodai, svetimi baltymai (vakcinos), cheminės medžiagos (apsinuodijimas); alerginės reakcijos, nudegimai, psichikos traumos. Pakilusi temperatūra priklauso nuo minėtų faktorių kiekio ar stiprumo. Temperatūra vadinama subfebrilia (neaukšta), kai yra 37,1-38 °C, vidutine ar febrilia – 38-39 °C ir aukšta – 39-41 °C. Yra 3 karščiavimo stadijos:

  • temperatūros kilimas,
  • laikymasis
  • kritimas.

Karščiavimas gali būti infekcinis ir neinfekcinis.
Dažniausiai pasitaiko infekcinis karščiavimas. Jį sukelia mikroorganizmų toksinai, jų apykaitos produktai, uždegiminio židinio ekstraktas, audinių irimo produktai. Patogeniškiausios yra juodligės bacilos, raudonligės bakterijos.

Neinfekcinį karščiavimą sukelia suleisti parenterališkai, tai yra aplenkiant virškinamąjį traktą, baltymai. Taip pat karščiuojama susidarius hematomomis, išsiliejus kraujui į pooodinį audinį ar kitas kūno vietas arba taikant autohemoterapiją. Iš farmokologinių preparatų karščiavimą sukelia adrenalinas, tiroksinas, kokainas ir kt. Vienos medžiagos veikia termoreguliacijos centrą, siaurina periferines kraujagysles, todėl organizme susikaupia daugiau šilumos. Kitos veikia medžiagų apykaitą: labai suintensyvėjus medžiagų apykaitai, gaminasi ir daugiau šilumos.
Neurogeninis karščiavimas pasitaiko dėl smegenų sutrenkimo, kraujo išsiliejimo į smegenis, mechaninio atitinkamos smegenų srities pakenkimo ir kt.


KLINIKA

Temperatūrai kylant, dažniausiai krečia šaltkrėtis. Per temperatūros kritimo stadiją padidėja šilumos atidavimas, ir žmogus daug prakaituoja, padažnėja jo kvėpavimas. Karščiavimas labai svarbus apsauginis mechanizmas, kuris skatina organizmą kovoti su ligos sukėlėjais ir stimuliuoja baltųjų kraujo kūnelių gamybą (imuninių ląstelių). Tačiau esant pernelyg aukštai temperatūrai gali sutrikti organų ir sistemų veikla. Jei karščiuoja kūdikis, yra traukulių pavojus.


DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama pamatavus temperatūrą termometru.


GYDYMAS

Nedidelės temperatūros nebūtina gydyti vaistais. Karščiuojant patartina vartoti daugiau nei įprastai skysčių, nes karščiavimas gali sukelti dehidrataciją, kuri pavojingesnė už patį karščiavimą. Karščiavimas gali būti pavojingas širdies problemų turintiems ligoniams.

Karščiavimą būtina gydyti, jei temperatūra pakyla iki 41 °C, nes kitaip gali būti pažeisti audiniai.

Homeopatiniai preparatai, skirti karščiavimui gydyti, turi prieštraukulinį veikimą. Karščiuojant tiktų Viburkolio žvakutės, Belladonna homaccord lašai, Influcid lašai arba tabletės, Gripp - hell tabletės, Aflubin lašai, gripo sezono metu - Oscilokoksinas (žiūrėti vaistų dozavimą pagal amžių).

Rekomenduotina liepžiedžių, aviečių arbata. Krūties pienas karščiuojančiam kūdikiui taip pat puikiai tinka. Jei karščiavimas viršijo 39°C, galima kūną vėsinti pridedant šaltus kompresus (pvz. į rankšluostį įvyniotą ledą ) prie kaklo šoninių dalių, alkūnių linkių, pakinklių, kur į kūno paviršių išeina stambios kraujagyslės.


PROFILAKTIKA

Vengti minėtų rizikos faktorių, stiprinti imunitetą natūraliais būdais: daugiau būti gryname ore, sveikai maitintis, būti fiziškai aktyviems.