Kapoši sarkoma

Kapoši sarkoma

 

APIBRĖŽIMAS

 

Kapoši sarkoma - kraujagyslių navikas, kuriuo dažniausiai serga homoseksualūs vyrai. Gydytojai teigia, kad dažnai Kapoši sarkoma yra ankstyvas ŽIV požymis. Kitose rizikos grupėse Kapoši sarkoma randama 15 proc. ligonių.

 

EPIDEMIOLOGIJA

Šis navikas pagal epidemiologinius duomenis skirstomas į keturias rūšis. I – navikas, kuris Europoje retas, dažnesnis seniems vyrams. II – navikas, kuriuo Afrikoje gana dažnai serga jauni žmonės, net vaikai. Jis sudaro iki 10% visų piktybinių navikų. III – sarkoma, išryškėjanti asmenimis po organų transplantacijos, kuriems skiriama imunosupresinė terapija. IV – navikas, diagnozuojamas apie 30% sergančiųjų AIDS, ypač homoseksualų.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Naviko patogenezei neabejotinai svarbi imunosupresija. Jos priežąstis yra virusas. Sukelia sarkominis Kapoši herpes virusas HHV-8. Visų rūšių Kapoši sarkoma plėtojasi odoje dauginių plokščių smulkių raudonos spalvos mazgelių pavidalu. Dažniausiai pažeidžiama kojų oda. Vėlesnėse plitimo stadijose gali apimti limfmazgius ir vidaus organus. Dažnai kraujuoja. Histologiškai naviką sudaro kraujagyslės, krauju užsipildžiusios plonasienės ertmės, jas supantis jungiamasis audinys, infiltruotas imuniais elementais, yra hemosiderino sankaupų. Toks navikas primena angiosarkomą.

Nustačius diagnozę ligoniai išgyvena 10-15 m., AIDS sergantieji - 2-8 metus. Esant jatrogeninei formai eiga įvairi: vieniems progresuoja labai greitai - mėnesius, kitiems lėtai - metus.


KLINIKA

Odoje atsiranda dėmės. Iš pradžių poodinis kūno sluoksnis procese nedalyvauja, tačiau vėliau gali atsirasti erozijos, opos ir šašai. Ligai progresuojant židiniai susilieja ir vystosi pažeistos vietos edema. Dėmių spalva pradžioje gali būti violetinė, raudona, gvazdiko spalvos arba gelsvai ruda. Apie 15 proc. ligonių pirmieji požymiai atsiranda burnoje - matomos violetinės spalvos žaizdelės. Dažnai atsiranda netaisyklingos formos židiniai ant dantenų ir liežuvio srityje.

Beria asimetriškai ir simetriškai.

Asimetriškas bėrimas prasideda rožinėmis, raudonomis dėmelėmis, vėliau atsiranda infiltruotų, kietų, tamsiai raudonų, violetinio atspalvio židinėlių ar mazgelių. Jie pamažu didėja, susilieja tarpusavyje, sudarydami įvairaus dydžio, netaisyklingus, karpytais kraštais židinius.

Beriant simetriškai, atsiranda šeiviškos formos, kietų, tamsiai raudonų, melsvo ar violetinio atspalvio, 2-3 mm skersmens, 5-7 mm ilgio, platesnių per vidurį ir smailėjančiais galais mazgelių. Subjektyvių reiškinių nesukelia.


DIAGNOSTIKA

Diagnozuojama iš klinikos ir histologinio tyrimo duomenų. Reikia skirti nuo hemangiomų, telangiektazinių granulomų, angiokeratomos, venų varikozės, stazinio dermatito.


GYDYMAS

Sergantieji Kapoši sarkoma daugiau ar mažiau sėkmingai gydomi citostatikais ir α interferonu. Maži židiniai šalinami chirurgiškai, taikomas švitinimas, chemoterapija, tačiau AIDS/ŽIV ligoniams prognozė nepalanki, nes liga nuolat progresuoja. Taip pat taikoma lazerinė terapija, kombinuotas antivirusinis gydymas.


PROFILAKTIKA

Nėra.