Juostinė pūslelinė

JUOSTINĖ PŪSLELINĖ


APIBRĖŽIMAS

Juostinė pūslelinė – tai virusinė infekcinė liga, kuri pasireiškia ūminiu vienpusiu skausmingu odos ir nervų pažeidimu, sukeltu suaktyvėjusio Varicella zoster viruso.


EPIDEMIOLOGIJA

Juostine pūsleline per gyvenimą suserga nuo 10 iki 20 proc. populiacijos. Serga įvairaus amžiaus žmonės, bet dažniau vyresni (60-80 metų). Infekcijos šaltinis - sergantis vėjaraupiais, rečiau juostine pūsleline, žmogus. Žmogus žmogui perduoda oro lašeliniu būdu, galima perduoti ir sąlyčio metu. Virusas, persirgus vėjaraupais, išlieka organizme- sukėlėjas pereina į ramybės būklę ir daug metų persistuoja žmogaus neuronuose. Viruso aktyvaciją lemia imuniteto nusilpimas.


LIGOS PRIEŽASTYS IR EIGA

Juostinę pūslelinę sukelia DNR virusas Varicella zoster. Kaip jau buvo minėta, persirgus vėjaraupiais, virusas nesunaikinams, o lieka organizme ir pereina į ramybės būseną. Kuomet nusilpsta žmogaus imunitetas dėl tam tikrų būlių (sergant leukozėmis, navikais, gydantis chemoterapija, užsikrėtus ŽIV) ar sulaukus vyresnio amžiaus, Varicella zoster virusas nebėra slopinamas imuninės sistemos, todėl jis geba aktyvuotis ir sukelti procesą, žalojantį nervus ir odą.

 

KLINIKA

Dar neatsiradus bėrimų gali pasireikšti  galvos skausmas, silpnumas, karščiavimas, odos peršėjimas. Po 1-4 dienų (kartais 10-12 dienų) prasideda bėrimų fazė- atsirandagrupuotų pūslelių, užpildytu skaidriu skysčiu. Aplink jas oda parausta ir patinsta. Bėrimas dažnai lydimas intensyvaus skausmo. Bėrimai išsidėstovienoje pusėje tarp šonkaulių pagal nervo eigą. Rečiau bėrimai būna trišakio nervo veide, juosmens, kryžkaulio srityje. Gali padidėti limfmazgiai. Pūslelėms trūkus atsiranda žaizdelės, kurios pasidengia šašais. Bėrimai išnyksta per 2-3 savaites. Dažniausia komplikacija, ypač vyresnio amžiaus žmonėms- neuralgija (aštraus skausmo priepuoliai, kuriuos sukelia pažeisti periferiniai nervai).

 

DIAGNOSTIKA

Ligai būdingas bėrimas pagal nervų eiga yra pagrindinis diagnostinis kriterijus. Laboratoriniai tyrimai atliekami retai.

 

GYDYMAS

Ligoniai, nesant komplikacijų, gydomi namuose. Ūmiu periodu rekomenduojama gulėti lovoje. Skiriami priešvirusianiai vaistai- acikloviras, valacikloviras, brivudinas, kurie turi būti paskiriami kuo ankščiau (per 48 valandas nuo pūslelinio bėrimo pradžios). Dažniausiai skiriami geriami vaistai ir tik esant sunkiai formai galima vaistus leisti į veną. Kartais tenka vaistais malšinti skausmą- skiriami nenarkotiniai analgetikai su raminamaisiais, skiriamas vitaminas B. Bėrimus taip pat galima tepti acikloviro tepalu.

 

PROFILAKTIKA

Ligonis namuose pagal galimybę izoliuojamas nuo vaikų. Profilaktika tokia pati kaip ir vėjaraupių.  Lietuvoje yra skiepai nuo vėjaraupių, tačiau ji dar neįtraukta į vaikų skiepų kalendorių. Vakcina skiriama vaikams nuo 12 mėn. Paprastai skiepijami rizikos grupėje esantys vaikai (sergantys lėtinėmis ligomis, imunodeficitais), ar suaugusieji, kurie nesirgę vėjaraupiais, sergantieji kai kuriomis sunkiomis ligomis (lėtinėmis plaučių, kraujo, piktybiniais augliais).